NPS narys Kęstutis Špokauskas: profesinė sąjunga gali tapti paskata siekti sėkmingos karjeros

Pasisėmę saulėtos energijos ir atostogų įspūdžių grįžtame į įprastą darbų sūkurį. Smagu po vasaros pertraukos tęsti ir mūsų tradicinę rubriką “Pokalbiai prie kavos”. Rugsėjį kalbiname vieną aktyviausų Naftininkų profesinės sąjungos (NPS) narių, UAB „ORLEN Service Lietuva“ inžinierių Kęstutį Špokauską, kuris yra ir ilgametis NPS tarybos narys. Dalinamės Kęstučio mintimis apie jo kelią į profesinę sąjungą ir apie darbuotojų atstovavimą.

– Kęstuti, koks buvo Jūsų kelias į profesinę sąjungą?

Šiemet jau bus 30 metų, kai dirbu toje pačioje darbovietėje: iš pradžių tai buvo AB „Mažeikių nafta“, po to UAB „EMAS“, dabar – UAB „ORLEN Service Lietuva“. Į Mažeikius atvažiavau iš Šiaulių, ir buvau paskirtas į prietaisininko pareigas kokybės analizatorių grupėje, kurioje dirbu lig šiol, tik jau inžinieriumi.

Kai tik pradėjau dirbti Mažeikių naftoje, po pusmečio įstojau į profesinę sąjungą. Įstoti paragino draugas, su kuriuo dirbome tame pačiame ceche.

– Kokią reikšmę turi narystė šioje organizacijoje Jums asmeniškai?

Prieš 8 metus buvau išrinktas UAB „ORLEN Service Lietuva“ elektrotechnikos departamento grupės vyresniuoju patikėtiniu. Tada ir prasidėjo tikroji profsąjunginė veikla. Patinka būti įvykių sūkuryje, kai vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties, darbuotojų skatinimo sistemos tobulinimo. Būdami nariais anksčiau sužinome naujienas apie įstatymų pasikeitimus, kurie lemia ir mūsų darbo sąlygas.  

Manau, kad profesinė sąjunga yra ne tiek darbdavio oponentas, kiek partneris, patarėjas, konsultantas. Būtent iš profesinės sąjungos įmonės administracija sužino apie darbuotojų nuotaikas ir lūkesčius.

— Ar kada nors prireikė profesinės sąjungos pagalbos?

Nedažnai, bet kartas nuo karto tekdavo kreiptis į profesinės sąjungos teisininką, ar pirmininkę pagalbos. Dažniausi atvejai būdavo dėl darbuotojų atleidimų, ar ketinimo perkelti į mažiau apmokamą darbą. Bet tai buvo praeityje, ir būtų gerai kad panašūs sunkmečiai nepasikartotų.

– Kokios profesinės sąjungos veiklos Jums arčiau širdies?

Labiausiai patinka profesinės sąjungos organizuojami įvairiausi mokymai. Jeigu tik turiu galimybę juose dalyvauti, niekada nepraleidžiu. Kartais atrodo, kad jau daug ką žinau kas susiję su darbo santykiais, juos reguliuojančiais įstatymais, bet viskas greitai keičiasi, ir per mokymus suprantu kad dar yra neatrastų sričių.

– Ar šiuo metu Jūsų darbe yra spręstinų klausimų, kuriems reikalingas operatyvus sprendimas?

Šiuo metu darbdavys susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Tai aktualu ir mums, darbuotojams: dėl darbuotojų trūkumo sunkiau planuoti kasmetines atostogas, tenka dažniau dirbti viršvalandžius, padidėjo darbo krūvis. Nors darbdavys ir sumoka už padidėjusį krūvį, bet, kaip sakoma, visų pinigų neuždirbsi, reikia ir poilsio. Be to, dauguma įmonėje dirbančių – jau veteranai, vyresnio amžiaus darbuotojai.

– Ar rekomenduotumėte profesinę sąjungą kitiems kolegoms, kurie nėra nariai ir kodėl?

Į Naftininkų profesinę sąjungą labai rekomenduočiau stoti jauniems, ką tik pradėjusiems įmonėje dirbti žmonėms. Ir, aišku, kuo aktyviau dalyvauti jos veikloje. Gali būti, kad tai bus nauja patirtis dirbant organizacinį darbą, o gal tai taps paskata siekti sėkmingos karjeros, ar dalyvauti platesnėje visuomeninėje veikloje.

– Ko palinkėtumėte profesinei sąjungai, jos bendruomenei?

Naftininkų profesinei sąjungai linkiu pritraukti kuo daugiau naujų narių, plėsti akiratį, toliau bendradarbiauti su kitomis profsąjungomis, tarptautinėmis organizacijomis, neužsidaryti tik vidinių problemų sprendime.

Bendradarbiams linkiu įdomaus, kūrybingo darbo, optimizmo ir, būtinai, geros sveikatos.

– Kitos Jūsų mintys apie savo darbą, darbuotojų atstovavimą, profesinę sąjungą…

Dažniausiai nepagrįstų kaltinimų dėl blogos Naftininkų profsąjungos veiklos sulaukiu iš ne profsąjungiečių. Ir tai dažniausiai įvyksta todėl, kad tie darbuotojai mažai domisi ta veikla.

Kai paprašai konkrečiau įvardinti trūkumus, jie nesugeba to padaryti. Ne vieną kartą pasitaikė, kad toks darbuotojas prisipažįsta ne tik neskaitęs savo įmonės kolektyvinės sutarties, bet nežino ir kitų pagrindinių su darbo santykiais susijusių įstatymų.

Tai tokiems darbuotojams palinkėčiau geriau pasidomėti ką veikia ir ką nuveikė profsąjunga, o tuomet galbūt atsiras noras prisijungti prie bendro tikslo.

Juk visi mes naudojamės tuo, ką pavyksta susitarti derybose su darbdaviu dėl viso įmonės kolektyvo gerovės.

– Nuoširdžiai dėkojame Jums už pokalbį!