NPS narė Indira: darbe jaučiuosi gerbiama, ir man tai labai svarbu
Rugsėjo mėnesį kalbiname UAB „ORLEN Service Lietuva“ darbuotoją Indirą Jagminienę, kuri darbuojasi šios bendrovės laboratorijoje, atlikdama labai svarbų – valytojos – darbą.
Pašnekovės atsargiai teiraujamės, ar neįprastas vardas nėra susijęs su žymiąja Indijos premjerministre Indira Gandhi. Ji patvirtina, jog mama išrinko šį vardą būtent žymiosios politikės garbei. Ir išties, Indira atvirumu ir drąsa išsakyti savo nuomonę bei už ją pakovoti labai primena istorinę Indijos lyderę, tačiau net jeigu situacija krypsta ne itin palankia linkme, šypsena veide nedingsta.
– Miela Indira, kokia buvo Jūsų pradžia bendrovėje ir profesinėje sąjungoje?
– Atėjau į UAB „ORLEN Service Lietuva“ prieš trejetą metų. Tai buvo vienas iš pasiūlymų, ir sutikau. Tik atėjus mane užkalbino profesinės sąjungos atstovė Roma Gulbinienė, pasiūlė stoti į profesinę sąjungą, ir aš nedelsdama sutikau.
– Kas Jus įtikino rinktis narystę?
– Na aš supratau, kad profesinė sąjunga – tai nėra organizacija, skirta dalinti dovanas, bet ji ypač svarbi, kai kyla rimtų klausimų dėl atlyginimų. Man svarbu, kad profesinė sąjunga priima darbuotojus, kuriems reikia pagalbos, kalbasi su mumis, kaip su žmonėmis.
– Ar kada teko susidurti su problemomis darbe?
– Kol kas pati stengiuosi išspręsti esamas problemas, nesusipratimus, kurie moterų kolektyve būna specifiniai.
Jeigu kas nors negerai, bandau pati eiti kalbėtis, sakyti, kas man nepatinka, ieškoti išeičių. Neteisinga tyliai slėpti savo nepasitenkinimą ir jį išlieti negražiai apkalbant, ar slapta liejant pagiežą – turime išdrįsti atvirai kalbėtis ir spręsti problemas.
O rimtesnių bėdų neturėjau, nes apie savo tiesioginį viršininką Arūną Zavacką galiu atsiliepti tik teigiamai. Tai žmogus, kuris pasižymi ypatingu korektiškumu, gebėjimu susitarti. Eidama kalbėti su vadovu nejaučiu jokios baimės, ir stengiuosi kalbėti paprastai, be pykčio ir ramiu tonu. Jeigu bendrausiu piktai, tai tikrai nepadės rasti sprendimo. Štai ir dabar, padidėjus darbo krūviui pavaduojant kitas koleges, ketinu su vadovybe tartis dėl papildomo apmokėjimo už papildomą darbą.
Santykiuose su darbdaviu labai svarbus tarpusavio susikalbėjimas, geranoriškumas, tolerancija kito nuomonei, išklausymas ir supratimas. To laikytis turi ir darbuotojas siekiant, kad darbdavys jį išgirstų.
Apskritai, tiek kolektyve, tiek bendraudama su vadovu, stengiuosi šypsotis, skleisti gerą nuotaiką. Tas principas, jog „kaip šauksi, taip ir atsilieps“ tikrai veikia gyvenime (juokiasi). Todėl jaučiu, kad esu gerbiama ir laukiama, ir tai man labai svarbu!
– Tai kam tada reikalinga narystė profesinėje sąjungoje, kokia jos prasmė?
– Man gerai, kad esu profesinės sąjungos narė dar ir dėl to, kad, dalyvaudama įvairiuose renginiuose, išvykose plečiu akiratį, sužinau daug naudingos informacijos, susipažįstu su žmonėmis.
Man tikrai įdomu vykti į ekskursijas, renginius, jų labai laukiu. Norėčiau bent kartą metuose juose sudalyvauti.
Labai maloniai nuteikia ir tos dovanos, kurias gauname Kalėdų ar kitų švenčių proga. Visada labai smagu jas gauti, nes tai būna siurprizas, net jeigu tai smulkmena. Žinoma, kad mūsų poreikiai skiriasi, ir ta dovana vienam gali patikti, kitam ne, tačiau juk vis tiek gera kažką gauti.
O ir kiekviena papildomai skirta išmoka džiugina, nes pinigų juk niekada nebūna per daug. Ir nebūtinai tai turi būti tūkstančiai, kad pajustumei naudą.
– Tad ar toliau ketinate likti profesinėje sąjungoje?
– Taip, liksiu!
– Ko palinkėtumėte profesinei sąjungai, jos nariams?
– Ištvermės, stiprybės, žmogiškumo, sukalbamumo…
– O ką pasakytumėte tiems, kas dar tik svarsto apie narystę profesinėje sąjungoje?
– Tai yra kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas – tapti nariu, ar ne, ir niekas negali priversti įstoti. Tačiau norėčiau pabrėžti, jog labai negražu, kai nusprendusieji nutraukti narystę ir išstoję iš profesinės sąjungos ima ją šmeižti. Visada reikėtų pagalvoti, ar viską padariau iš savo pusės, kad situacija imtų keistis.
Linkiu visiems pakantumo, kantrybės, vienybės…
– Ačiū Jums, Indira, už šiltą pokalbį ir gerą nuotaiką!
– Na va, gal ir Jums diena prašviesėjo, kai pakalbėjote su manimi, turėsite užtaisą visai likusiai dienai (juokiasi)!