NPS narė Ilona: kas jei ne aš, kas jei ne mes?

Kartais girdime, kad profesinėse sąjungose trūksta jaunų lyderių, kurie įneštų naujų vėjų ir paskatintų kitaip pažvelgti į esamas problemas bei darbuotojų patiriamus iššūkius. Tačiau Naftininkų profesinė sąjunga (NPS) – išimtis. Džiugu, kad į šios organizacijos veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų darbuotojų, kuriems ne vis vien, kokia ateitis laukia tiek jų pačių, tiek aplinkinių. 

Viena iš jų – veikli ir pozityvią energiją nuolat spinduliuojanti Ilona Vasiliauskaitė, AB ” ORLEN Lietuva” laborantė. Spalio 23 dieną minimos Chemiko dienos išvakarėse kalbiname Iloną apie jos kelią bendrovėje ir profesinėje sąjungoje. 

-Ilona, koks buvo Tavo kelias į profesinę sąjungą, kas paskatino į ją įstoti?

– AB ” ORLEN Lietuva” dirbu nuo 2021 gegužės. Įsidarbinau, kaip mėginių ėmėja, Kokybės tyrimų centre. Praėjus keliems mėnesiams buvo pasiūlytos laborantės pareigos, tad šiuo metu ir dirbu Kokybės tyrimų centre – laborante.

Į profesinę sąjungą įstojau netrukus po įsidarbinimo bendrovėje. Mane paskatino taip pat jaunas kolega – laboratorijos darbuotojas. Jis papasakojo apie profesinės sąjungos privalumus, pakvietė ir mane, todėl aš nedvejodama ir sutikau. 

-Ar buvo kilę atvejų, kai Tau ar kolegoms reikėjo kreiptis  į profesinę sąjungą?

– AB ” ORLEN Lietuva” dirbu kiek daugiau nei metai, ir per šį laiką dar neteko kreiptis į profesinę sąjungą dėl problemų darbe – tikiuosi ir neteks. Tačiau žinau, kad jei tik reikėtų, būtų suteikta visokeriopa pagalba. 

-Kaip Tau atrodo, ką, žvelgiant iš jaunos darbuotojos perspektyvos, pagerintumei profesinės sąjungos veikloje, kokia kryptimi?

-Jeigu leidžiate pafantazuoti, tai labai norėčiau, kad profesinės sąjungos veikloje dalyvautų kuo daugiau jaunų, talentingų, žingeidžiu, kūrybingų kolegų. O jų tikrai mes turime. Aš nesakau, kad šiuo metu taip nėra, bet kartais pasigendu jaunųjų kolegų iniciatyvos. Norėčiau, kad būtume stipri, vieninga, draugiška profesinė sąjunga. Čia labai tinka senas geras posakis „vienas lauke – ne karys”. 

-Tad kaip tuomet reikėtų didinti profesinės sąjungos patrauklumą tarp jaunų darbuotojų, kaip pritraukti tuos aktyvius narius?

-Manau, jog mes, kaip profesinės sąjungos nariai, turėtume daugiau kalbėti apie narystės pliusus ir agituoti kolegas stoti į profesinę sąjungą – kaip ir mano atveju, kai kolega labai man paprastai ir suprantamai paaiškino, kas yra Naftininkų profesinė sąjunga ir kodėl ji svarbi. 

Man patiko kažkada perskaityta mintis, jog kai atsitinka sunkumų, dažiausiai jau būna per vėlu stoti į profesinę sąjungą. Tai panašu į draudimo agento vizitą name, kuris jau apimtas gaisro liepsnų. 

-Teko girdėti, kad be profsąjunginės veiklos, darbo ir mokslo esi aktyvi visuomenininkė. Gal gali papasakoti, ką dar veiki ir kaip Tau pavyksta suderinti visas tas veiklas.

– Nelabai mėgstu kalbėti apie save (šypsosi). Kaip ir minėjote, dirbu, mokinuosi ir dar esu savo kaimelio (Pievėnų k. Mažeikių rajone, aut.) bendruomenės pirmininkė. Bendruomenei tik vieneri metai, tačiau, mano manymu, mums visai neblogai sekasi. Noriu pasidžiaugti, kad šiuo metu yra kuriamas dokumentinis filmas apie mano kaimelį, tai tenka dar bendradarbiauti ir su filmo kūrėjais.

Mano kredo: „kuo daugiau darai, tuo daugiau pasidaro” arba ” nusišypsok, būna kam ir blogiau”. 

–Kokią žinutę norėtumei perduoti kolegoms – ne profesinės sąjungos nariams?

– Tikrai rekomenduoju daugiau pasidomėti ir stoti į profesinę sąjungą, kad nekiltų tokių situacijų, kaip minėtasis draudimo agento apsilankymas degančiame name. Geriau pasirūpinti saugumu iš anksto. 

– Ko palinkėtumei profesinei sąjungai, jos bendruomenei?

-Mūsų profesinei sąjungai linkiu taip ir toliau uoliai dirbti dėl visų AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojų, ginant, pagerinant, saugant, sprendžiant problemas, organizuojant mokymus.

Aš tikrai džiaugiuosi būdama Naftininkų profesinės sąjungos nare, taipogi  myliu savo darbą ir linkiu kiekvienam užduoti sau klausimus „Kas jei ne aš? Kas jei ne mes?“! 

-Labai ačiū už nuoširdų pokalbį ir linkime sėkmės!