NPS narė Edita Jankuvienė: man profesinė sąjunga – tai užnugaris

“Pokalbiuose prie kavos” stengiamės pakalbinti kuo įvairesnius pašnekovus – ir žemesnes, ir aukštesnes pareigas užimančius darbuotojus, profesinės sąjungos narius. Nes tikime, kad kiekvienas darbas ir kiekvienas darbuotojas yra labai svarbus bei vertas dėmesio.

Todėl smagu, kad su mumis sutiko pasikalbėti AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos skyriuje dirbanti Kontrolės grupės vadovė Edita Jankuvienė.

Kviečiame skaityti!

– Edita, papasakokite apie savo darbą įmonėje AB „ORLEN Lietuva”.

Bendrovėje nepertraukiamai dirbu nuo 2004 m. Pradėjau dirbti vadovo asistente-vertėja, vėliau buvau sutarčių administratorė tuometinėje Mechanikos-inžinerijos tarnyboje, o nuo 2008 metų dirbau Pirkimų skyriuje.

2018 metais perėjau į Kontrolės ir saugos skyrių dirbti inspektore. Čia 2019 metais buvau paskirta Kontrolės grupės vadove. Kiekviena pozicija buvo ir yra labai įdomi, todėl iš esmės esu labai dėkinga AB „ORLEN Lietuva“ už galimybę nuolat tobulėti įvairiose srityse, pažinti skirtingus ir įdomius žmones.

– Kada tapote profesinės sąjungos nare ir kodėl?

Profesinės sąjungos nare tapau gal 2017 metais, nors jos veikla domėjausi ir anksčiau – sekdavau naujienas, kolegos pasidalindavo aktualijomis.

Tapti nare paskatino aktyvūs nariai ir smalsumas – kaip ir kas ten vyksta. Be to, buvimas profesinės sąjungos nariu yra tarsi tam tikras užnugaris, nes profesinė sąjunga gali pagelbėti įvairiose situacijose, arba padėti rasti reikalingus atsakymus.

– Ar kada Jums pačiai prireikė profesinės sąjungos pagalbos darbe? Jei taip, kokia tai buvo situacija?

Pačiai jokios konkrečios pagalbos kreiptis neteko, bet, kaip minėjau, žinojimas, kad turi užnugarį ir yra galimybė, prireikus, gauti konsultacijų, patarimų ar net materialinės paramos irgi yra labai svarbu.

– Kaip paaiškinate ne nariams, kodėl esate profesinėje sąjungoje?

Esu profesinėje sąjungoje, nes tikiu kolektyvinio veikimo jėga. Manau, kad profesinė sąjunga, atstovaudama savo nariams (o kartu ir visiems bendrovės darbuotojams), tikrai gali pasiekti geresnių rezultatų nei pavieniai darbuotojai.

Profesinės sąjungos egzistavimas ir narystė joje  leidžia nesukti galvos, kaip asmeniškai gauti vienokią ar kitokią papildomą naudą, nes jos pagrindinė funkcija – kolektyvinis atstovavimas.

Tik gaila, kad daugelis bet kokias bendromis pastangomis iškovotas naudas ilgainiui pradeda laikyti savaime suprantamu dalyku.

– Jūsų manymu, kokie pagrindiniai profesinės sąjungos pasiekimai per Jūsų narystės joje laikotarpį?

Labai smagu, kad profesinėje sąjungoje esame iš skirtingų padalinių ir dar smagiau pastebėti, kad visi esame įdomūs, mums skiriama dėmesio.

Štai ir „Pokalbiuose prie kavos“ dalyvauja patys įvairiausi pašnekovai – ir naujokai, ir senbuviai, ir gamybos padalinių, ir administracijos atstovai.

Man atrodo, kad per tą laikotarpį, kai galiu iš arčiau stebėti profesinės sąjungos veiklą, atsirado daugiau atvirumo. Matau įvairesnių renginių, daugiau informacijos apie juos.

Be abejo, džiugina ir dovanėlės gimtadienio proga bei per šventes – labai graži ir nuoširdi tradicija. Šventinių dovanėlių pristatymai socialiniuose tinkluose įneša žaismingumo mūsų rimtų darbų kasdienybėje.

– Kaip Jums atrodo, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Naftininkų profesinė sąjunga šiomis dienomis?

Nesu labai aktyviai įsitraukusi į profesinės sąjungos veiklą. Pavadinčiau save stebėtoja.

Man atrodo, kad šiandien darbuotojai tampa vis reiklesni, tačiau trūksta jų pačių aktyvumo bei sąmoningumo. Esame įpratę labiau reikalauti ir gauti. Tačiau bet kokiai bendruomenei ar organizacijai ne mažiau svarbu yra ir tai, ką gali jai duoti. Čia kaip su tuo pasaulio keitimu – pradėkime nuo savęs.

– Kaip suderinate savo, kaip vadovaujančias pozicijas užimančios darbuotojos, vaidmenį ir dalyvavimą profesinėje sąjungoje? 

Visi esame vienos komandos dalis ir teikiame vienokią ar kitokią naudą savo įmonei. Visiems be išimties galioja tie patys etikos standartai ir vertybių sistema. Vadovaujanti pozicija papildomai įpareigoja būti pavyzdžiu.

Visada stengiuosi, kad darbai sutaptų su žodžiais, todėl, būdama sąžininga pati su savimi, be jokių kliūčių galiu derinti įvairiausias veiklas.

– Linkėjimai profesinei sąjungai, jos bendruomenei.

Linkiu klestėti ir augti, kad čia, kur esame, visiems būtų gera ir saugu.

Interneto platybėse radau labai taiklią mintį apie profesinę sąjungą: tai ne paslauga, kurią perki už nario mokestį, o priemonė kartu pasiekti tam tikrų tikslų.

Ir pabaigai – labai ačiū, kad buvau pakviesta pasidalinti mintimis – tikiuosi jos bus įdomios ir kitiems.

– Dėkojame, Edita, už prasmingą pokalbį!