Darbas, sportas ir bendruomenė: NPS nario Mindaugo patirtis

Kovo mėnesio rubrikos „Pokalbiai prie kavos“ pašnekovas – Mindaugas Gurauskas, AB „ORLEN Lietuva“ Logistikos padalinio Geležinkelio infrastruktūros administravimo skyriaus vagonų apžiūrėtojas. Nors kolega bendrovėje dirba jau seniai, į profesinę sąjungą įstojo vos prieš metus. Mums buvo įdomu, kaip jis jaučiasi įsijungęs į Naftininkų profesinės sąjungos bendruomenę, kokių lūkesčių turi, kaip darbuotojas ir profesinės sąjungos narys. Kviečiame skaityti!

– Mindaugai, susipažinkime – trumpai papasakokite apie save.

Darbą AB „ORLEN Lietuva“ pradėjau 1998 m., būdamas aštuoniolikos – pradžioje dirbau elektriku senajame elektros ceche, ten išdirbau 5 metus. Po to sekė darbas transporto ceche – taip pat 5 metus. Galiausiai perėjau dirbti į Logistikos padalinį, vagonų apžiūrėtoju.

Mėgstu aktyvų ir produktyvų laisvalaikį:  žaidžiu krepšinį atstovaudamas Mažeikių veteranų sporto klubą „VSK“.  Su šio klubo komanda dalyvaujame įvairiose tarptautinėse, regioninėse bei kitose krepšinio varžybose.  Krepšinis lydi mane nuo mokyklos laikų.

– Ar esate patenkintas savo darbu įmonėje? Kas galėtų būti geriau?

Šiuo metu savo darbo specifika esu patenkintas. Ypač tinka darbo grafikas, nes galiu lengvai derinti asmeninius ir darbinius interesus.

O ir pats darbas nenuobodus – jame tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, tobulėti.

Žinoma, kalbant atvirai, šis darbas galėtų būti geriau apmokamas: kaip ir daugumai, norisi uždirbti daugiau.

– Mindaugai, kaip pasikeitė jūsų požiūris į profesinę sąjungą prie jos prisijungus? Ar jūsų lūkesčiai buvo išpildyti?

Pradėkime nuo to, jog prieš daugelį metų buvau profesinės sąjungos narys, tačiau vykstant pokyčiams gamykloje, o tuo pačiu ir profesinėje sąjungoje,  narystę nutraukiau. Tiesą sakant, tuo metu nelabai domėjausi profesinės sąjungos nauda – atrodė, kad man narystė neaktuali.

Visgi, neseniai aplinkoje atsirado žmonių, kurie vis dažniau užsimindavo apie profesinės sąjungos veiklą, naudą, ragino tapti jos nariu. Stipriausias argumentas buvo tas, jog kiekvienas narys stiprina profesinę sąjungą, kad ji turėtų girdimą balsą derybose, atstovaudama mūsų interesams sprendžiant įmonės problemas. Vadinasi, ir nuo mano asmeninio apsisprendimo priklauso, kokį svorį derybose dėl darbuotojų garantijų turės profesinė sąjunga.

Juk būtent tai atsispindi ir profesinės sąjungos šūkis: „Mūsų stiprybė – vienybėje!“ Dar nuo savęs norėčiau pridėti, kad tapti profesinės sąjungos nariu niekada nevėlu!

Mano paties požiūris į mūsų organizaciją per šiuos metus pasikeitė tikrai pozityvia linkme: susipažinau su puikiais žmonėmis, be to, per šį trumpą laiką, kol esu profesinės sąjungos nariu, teko dalyvauti ne viename komandos formavimo renginyje, tai pat labai įdomiuose kūno kalbos mokymuose. Ateityje tikiuosi daugiau įdomių renginių, mokymų.

– Jei galėtumėte grįžti laiko mašina atgal į savo karjeros pradžią, ar ką nors darytumėte kitaip?

Jei galėčiau pasukti laiką atgal, manau, nieko nekeisčiau – esu patenkintas savo veiksmais ir pasirinkimais, įskaitant ir pasirinktą darbą, kolektyvą.

Nebent, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, galėjau anksčiau jungtis į profesinę sąjungą. Tačiau laikas parodė, kad tam žingsniui reikėjo subręsti.

– Ką patartumėte ką tik darbinę veiklą pradėjusiems jaunuoliams?

Jauniesiems kolegoms patarčiau domėtis, įsiklausyti į vyresnių kolegų patarimus, kurie remiasi jų ilgamete patirtimi, tuo pačiu nebijant pasiūlyti naujovių, drąsiai reiškiant savo mintis.

Taip pat, žinoma, patarčiau prisijungti prie profesinės sąjungos, domėtis jos veikla, aktyviai dalyvauti.

– Linkėjimai kolegoms, profesinės sąjungos bendruomenei.

Norėčiau priminti visiems kolegoms, kurie dar nesiryžta įstoti į profesinę sąjungą, kad ilgai svarstyti neverta – junkitės į mūsų bendruomenę ir tobulėkime kartu!

O visiems bendraminčiams – iki susitikimų mokymuose,  ar kitose prasmingose veiklose!

– Dėkojame už pokalbį!