Teisininkas N. Kasiliauskas: konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo, tačiau tai nėra derybos

Dažnai darbuotojų atstovams kyla klausimų, kas tai yra Darbo kodekse (DK) numatytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros. Pateikiame advokato Nerijaus Kasiliausko komentarą, išaiškinantį minėtų procedūrų esmę.  

Darbo kodekso 204 straipsnis nustato, kad informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ar jos funkcijas vykdančiai profesinei sąjungai ir atsako už šios informacijos teisingumą.

Darbo tarybų ar jos funkcijas vykdančių profesinių sąjungų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai ar jos funkcijas vykdančios profesinės sąjungos turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus.

Pabrėžtina, kad konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo, tačiau tai nėra derybos. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.

Darbo kodekso 205-208 straipsniai numato specialiuosius informavimo ir konsultavimo atvejus: reguliarusis, tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, grupės darbuotojų atleidimo atveju, verslo ar jos dalies perdavimo atveju informavimas ir konsultavimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais prieš priimdamas sprendimą, o ne po sprendimo priėmimo dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ar jos funkcijas vykdančias profesines sąjungas ir konsultuotis su jomis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

Pažymėtina, kad jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu Darbo kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti kitos šalies naudai 3000 eurų baudą už informavimo ir konsultavimo procedūrų pažeidimą ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.

Parengta pagal advokato Nerijaus Kasiliausko (Advokatų profesinė bendrija „TRINITI”) konsultaciją/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija