S. Samoškienė: 10 dalykų, kuriuos svarbu žinoti darbuotojui apie skiepus

Kiekvienam mums anksčiau ar vėliau reikės priimti laisvanorišką sprendimą, ar skiepytis nuo COVID-19 viruso, ar ne. Kokį sprendmą priimtume, jis bus ir mūsų teisė, ir atsakomybė. Atakomybė už save, artimuosius, kolegas, aplinkinius; ir teisė, kurią reglamentuoja ne tik tarptautiniai teisės aktai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Viešojoje erdvėje vyksta karštos diskusijos apie skiepus, ir joje veikiausiai nėra abejingų: vieni griežtai prieš, kiti – už skiepus, treti dar neapsisprendė, bet ir jiems teks artimiausiu metu priimti vieną ar kitą sprendimą.

Visai suprantama, kad tokiu metu imame jausti įtampą, nežinią, ar net baimę. Tačiau tuo pat metu esame pavargę nuo antrus metus besitęsiančių karantino ribojimų, socialinių kontaktų trūkumo, apribotos galimybės keliauti, švęsti, dalyvauti renginiuose, lankytis kino teatruose ir kultūros renginiuose. 

Atrodo, kad šioje situacijoje mūsų vidiniai norai nesutampa su galimybėmis dėl išorinių veiksnių, kurių patys negalime sukontroliuoti, be to, dar turime laikytis bendros tvarkos, kuri ne visada mums gali atrodyti priimtina.

Tačiau ką galime padaryti jau dabar – tai žinoti esminius dalykus, padėsiančius ramiau išbūti šį nelengvą laikotarpį ir priimti sau tinkamus sprendimus.

Taigi, ką jau dabar galime pasakyti apie skiepus, turint omenyje darbuotojus:

1. Nėra jokio teisės akto, reglamentuojančio prievartinę darbuotojų vakcinaciją, be išimčių. Tai yra, darbuotojai, nepriklausomai, kokiame sektoriuje dirba, GALI IR TURI TEISĘ PATYS NUSPRĘSTI, AR SKIEPYTIS, AR NE.

2. Šiuo metu galimybę skiepyti kolektyvus turi įmonės, kuriose dirba daugiau nei 100 darbuotojų.

3. Darbuotojų, norinčių pasiskiepyti, sąrašai perduodami tai savivaldybei, kurioje veikia įmonė.

4. Prieš skiepijant darbuotojus BŪTINAI TURI BŪTI GAUNAMAS RAŠTIŠKAS KIEKVIENO DARBUOTOJO SUTIKIMAS.

5. NUSPRENDĘS SKIEPYTIS DARBUOTOJAS TURI TEISĘ NEATSKLEISTI SAVO ASMENS DUOMENŲ, net ir tuo atveju, jeigu jis raštiškai sutinka skiepytis.

6. Jeigu darbuotojas nenori skiepytis, jis turi pilną teisę tokį norą išreikšti. 

7. Šiuo metu skiepai nuo COVID-19 vykdomi šiomis vakcinomis: Vaxzervia (gamintojas „AstraZeneca”), Moderna (gamintojas „Moderna”) ir Comirnaty (gamintojas „BioNTech” ir „Pfizer”).

Kiekvienas norintis pasiskiepyti gyventojas gali rinktis, kuria iš išvardintų vakcinų paskiepyti. Jeigu pageidautinos vakcinos tuo metu savivaldybė neturi, tuomet gyventojas gali rinktis kitą, arba laukti norimos vakcinos.

8. Skiepai NEMOKAMI.

9. Balandžio 15 d. duomenimis, šiuo metu gautas vakcinų skaičius Lietuvoje – 806 525, sunaudota vakcinų – 727 982, vakcinuota pirmąja doze – 528 668 gyventojų, antrąja – 199 314 (šaltinis: koronastop.lrv.lt).

10. Atminkime, kad už darbuotojų saugumą ir sveikatą įmonėje atsakingas darbdavys. Todėl visais atvejais jis turi užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ir darbuotojai turi prisiimti kolektyvinę atsakomybę už savo bei kolegų saugumą ir sveikatą darbe.  

Ir pabaigai – patys domėkimės, skaitykime informaciją patikimuose šaltiniuose apie testavimą, skiepus, viruos poveikį, kad patys susidarytume mums tinkamą nuomonę, bet ne kažkieno primestą iš šalies. Taip, informacijos lavina didžiulė, ir kartais sunku atsirinkti „kas yra kas”, bet tai bet kuriuo atveju geriau, nei likti nežinioje. 

Linkiu mums visiems išlikti ramiems ir išlaikyti pagarbų bei supratingą santykį į skirtingą nuomonę trinčius aplinkinius. 

Likime sveiki!  

Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Sonata Samoškienė