Rugsėjo leidinys „NPS aktualijos”: pirmininkės Sonatos Samoškienės žodis skaitytojams

Išleistas jau antrasis Naftininkų profesinės sąjungos naujienlaiškis spausdinimui „NPS aktualijos”. Jame pateikiamos svarbiausios naujienos iš Naftininkų profesinės sąjungos veiklos ir kolektyvinių derybų.   

Nuo šiol visus „NPS aktualijų” leidinius galima bus rasti mūsų interneto svetainėje, skyrelyje Leidinys „NPS aktualijos”.

Kviečiame skaityti ir dalintis!

Pirmininkės Sonatos Samoškienės žodis „NPS aktualijų” rugsėjo numerio skaitytojams:

Gerbiama NPS bendruomene,

Greitai prabėgo vasara – prasidėjo darbingas ruduo. Į mokyklas grįžta mokinukai, studentai buriasi į aukštąsias mokyklas, o ORLEN bendrovės pradeda naują darbo sezoną.

Tiesa, jis pasitiko su naujovėmis, kurios iškėlė daug klausimų dirbančiųjų bendruomenei: nauja privalomo testavimosi gamybinėse įmonėse tvarka, galimybių pasų įvedimas ir apribojimai jų neturintiems, nežinia dėl ekstremalios situacijos trukmės ir mintys, kada gi pagaliau nuo viso to atsikvėpsime.

Vieni galvoja, kad nauja tvarka yra adekvati priemonė pandemijai suvaldyti, kiti priima tai kaip nereikalingą apsunkinimą, sukeliantį daugiau papildomų rūpesčių nei naudos.

Daug skirtingų nuomonių ir patirčių dėl skiepų, suvaržymų, paties Covid viruso, kuris vėl suaktyvėjo ir nenustoja mutuoti. Užsienio patirtis taip pat skirtinga – vienos šalys griežtina ribojimus ir įveda naujus, kitos tuo metu juos naikina ir grįžta prie įprasto ikipandeminio ritmo.

Šioje nuomonių ir pokyčių įvairovėje gali būti sunku išlaikyti ramybę ir susitelkti į bendrą tikslą.

Vis dažniau keliame klausimą: kas gali padėti išbūti šioje situacijoje? Juo labiau, kad kiekvienas turi teisę mąstyti skirtingai, net jeigu ji prieštarauja mūsų nuomonei, ir kiekvienas turi teisę ją reikšti. Akivaizdu, jog visi vieni su kitais kažkaip turime susigyventi.  Ir ne tik susigyventi, bet ir turėti bendrų svajonių, kartu kurti, veikti, eiti bendro tikslo link.     

Kaip tai padaryti? Manau, vertėtų iš naujo prisiminti derybų ir dialogo principus, kurie praverčia tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje.

Kai susiduriu su kitokią, net ir labai nepriimtiną, nuomonę, turinčiu žmogumi, turiu suteikti erdvės ją išsakyti, išklausyti, paklausti, jeigu kyla klausimų. O tuomet, kai pašnekovas baigia kalbėti, pagarbiai atsakyti, kad jo nuomonę išgirdau, išklausiau, ji suprantama, tačiau visgi aš turiu savo, kitokią, nuomonę. Ir jeigu šalia esantis sutinka ir yra pasirengęs išklausyti mūsų argumentus, tuomet juos išsakyti. Šiuo būdu įvyksta pagarbus nuomonių apsikeitimas, kuris neįžeidžia nei vienos pusės, nesukelia papildomos įtampos ir netgi tam tikrose situacijose padeda rasti kompromisus.

Derybų ekspertai pataria, kad labai svarbu atskirti problemas nuo žmonių ir dėmesį kreipti į ketinimus, o ne į pozicijas. Taip pat naudinga numatyti abiejų pusių naudą, objektyvų sprendimo kriterijų bei geriausią alternatyvą.

Pabandykime įsivaizduoti, kaip būtų saugu dirbti ir gyventi tokioje savitarpio pagarbos aplinkoje ir kaip tai palengvintų sprendimų priėmimą visais lygmenimis. Tačiau turbūt neverta laukti, kol tai ims daryti kitas, taip gyventi galime pradėti jau šiandien.

To linkiu sau ir Jums orams šąlant bei lapams gelstant – nelaukti, kol pasikeis aplinka, tačiau tapti pokyčiu patiems čia ir dabar: savo organizacijoje, kolektyve, bendruomenėje, asmeninėje aplinkoje.

Na o jeigu prireiks pagalbos ar patarimo – nedelskite ir kreipkitės į profesinę sąjungą.

Gražaus ir spalvingo rudens!