Profesinių sąjungų atsakas dėl nuotolinio darbo reglamentavimo

Nuo COVID-19 pandemijos pastebimas reikšmingas pokytis pereinant prie nuotolinio darbo – nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei 10 procentinių punktų. Nuotolinis arba hibridinis darbas (kai derinamas darbas namuose ir biure) tapo svarbia ir, tikėtina, ilgalaike darbo pasaulio dalimi, nors nuotolinio darbo specifika tarp valstybių, profesijų ir tarp lyčių vis gerokai skiriasi.

Tik nedaugelyje ES valstybių narių galioja teisės aktai ar kolektyvinės sutartys, saugančios darbuotojus dirbančius nuotoliniu būdu, kurie dažnai dirba ilgesnes valandas ar laisvalaikiu. Nuo pandemijos pradžios tik dvylika ES šalių atnaujino nuotolinio darbo įstatyminius reglamentus, apimančius teisę prašyti nuotolinio darbo, teisę atsijungti, kompensacijas už su nuotoliniu darbu susijusias išlaidas ir darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas. ES ruošiasi tą pakeisti ir pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais) dėl naujo ES teisės aktos, reglamentuojančio nuotolinį darbą ir teisę atsijungti.

2024 m. birželį Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), taip pat Europos viešųjų paslaugų profesinė sąjunga (EPSU) atsakė į pirmojo etapo konsultacijas dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti.

Profesinių sąjungų pateikti atsakymuose į konsultacijas pabrėžiami šie svarbiausi reikalavimai:

• Savanoriškas pobūdis: ETUC reikalauja užtikrinti, kad nuotolinis darbas būtų savanoriškas, o darbuotojai nebūtų priversti dirbti namuose, nebent jie patys to norėtų.
• Teisė dirbti biure: Darbuotojai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nenori/negali dirbti iš namų, privalo turėti teisę į darbą biure. Tai būtina norint išvengti priverstinio nuotolinio darbo ir užtikrinti darbuotojų laisvę pasirinkti savo darbo vietą. Nuotolinis darbas negali būti priemonė įmonėms mažinti savo išlaidas, skirtas biurų išlaikymui.
• Teisė atsijungti: Darbuotojai turi turėti teisę atsijungti po darbo valandų be jokių pasekmių jų darbo sąlygoms ar karjeros galimybėms. Ši teisė turi būti aiškiai užtikrinta visose valstybėse narėse.
• Sveikatos rizikos vertinimas: ETUC reikalauja, kad darbdaviai privalomai atliktų sveikatos rizikos vertinimus nuotolinio darbo vietose. Tai apima fizinės sveikatos, psichosocialinės gerovės ir ergonomikos vertinimą. Nuotoliniai darbuotojai neturi būti diskriminuojami dėl saugos ir sveikatos priemonių, kurias darbdaviai taiko biuro darbuotojams.

• Nuotolinio darbo išlaidos: ETUC reikalauja, kad darbdaviai privalomai kompensuotų darbuotojams visas papildomas išlaidas, susijusias su nuotoliniu darbu, įskaitant elektros energijos, interneto išlaidas ir darbo įrangos (pvz., ergonominių kėdžių, monitorių) aprūpinimą.
• Darbo valandų reguliavimas: Siekiant išvengti ilgesnių darbo valandų, reikalaujama įpareigoti darbdavius užtikrinti, kad darbo krūvis būtų subalansuotas ir atitiktų nustatytą darbo laiką. Darbdaviai taip pat turi pripažinti darbo laiką, kurį darbuotojai praleidžia budėjimo būsenoje, kaip oficialų darbo laiką.

• Privatumo apsauga: ETUC griežtai pasisako prieš darbuotojų stebėjimą per skaitmenines technologijas, ypač tuomet, kai tai vyksta nuotolinio darbo metu. Stebėjimo priemonės turėtų būti taikomos tik su aiškiu darbuotojų sutikimu ir privalomai derinamos su profesinėmis sąjungomis.
• Dirbtinis intelektas: Algoritminės sistemos, kurios naudojamos darbuotojų stebėjimui ar darbo našumo matavimui, turi būti reguliuojamos ES lygmeniu. Reikalingos aiškios taisyklės, kurios apsaugotų darbuotojų privatumo teises ir užtikrintų, kad tokios priemonės nebūtų naudojamos darbuotojų diskriminacijai.
• Darbuotojų teisė būti informuotiems: Darbdaviai turi suteikti nuotoliniams darbuotojams visą reikiamą informaciją apie jų darbo sąlygas, teisę atsijungti ir kolektyvines sutartis. Be to, ETUC reikalauja, kad darbdaviai užtikrintų saugius komunikacijos kanalus tarp darbuotojų ir jų profesinių sąjungų, kurie užtikrintų pokalbių privatumą.
• Kolektyvinės derybos: Nuotolinis darbas turi būti reguliuojamas kolektyvinėmis sutartimis, siekiant apsaugoti darbuotojų teises. Tai padėtų sumažinti pervargimą ir padidintų darbuotojų savarankiškumą bei lankstumą, pagerintų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei kurtų pasitikėjimu grįstą įmonės valdymą.

• Įtrauktis: Nuotolinis darbas gali būti naudingas darbuotojams su negalia, mamoms ar tiems, kurie slaugo savo artimuosius, tačiau jis neturėtų tapti pasiteisinimu darbdaviams nevykdyti teisinių prievolių pritaikyti darbo vietas žmonėms su negalia ar suteikti didesnį lankstumą žmonėms, kurių šeimyniniai įsipareigojimai to reikalauja.
• Psichosocialinės rizikos: ETUC pabrėžia, kad nuotolinis darbas, jei jis nėra tinkamai reguliuojamas, gali padidinti psichosocialines rizikas, tokias kaip perdegimas, stresas, socialinė izoliacija bei smurto ar priekabiavimo internete rizika.
• Lyčių lygybė: ETUC atkreipia dėmesį, kad moterys, dirbdamos nuotoliniu būdu, dažnai susiduria su didesniu neapmokamu darbu namuose, susijusiu su buities darbais bei rūpinimusi šeima. Todėl reikalaujama, kad nuotolinio darbo politika būtų formuojama užtikrinant lygias sąlygas ir galimybes tiek vyrams, tiek moterims, bei neprisidėtų prie lyčių nelygybės gilinimo.

Atsižvelgiant į vis didėjančią nuotolinio darbo svarbą Europos darbo rinkoje, ETUC reikalavimai pabrėžia būtinybę užtikrinti darbuotojų teises ir saugą dirbant pagal šią naują darbo formą. Nors nuotolinis darbas suteikia daugiau lankstumo ir gali pagerinti darbo bei asmeninio gyvenimo balansą, be tinkamo reguliavimo kyla rizika, kad jis turės priešingą efektą – darbuotojai gali susidurti su iššūkiais derinant darbą su asmeniniais įsipareigojimais, didesniu darbo krūviu, psichosocialinėmis problemomis ir privatumo pažeidimais.

Galutinis tiek profesinių sąjungų, tiek darbavių tikslas turėtų būti sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba biure, ar nuotoliniu būdu, galėtų saugiai ir efektyviai atlikti savo pareigas, išlaikydami sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tai ne tik pagerins darbuotojų gerovę, bet ir padidins organizacijų našumą bei konkurencingumą.   Šaltinis: lpsk.lt