Privalome skleisti vienybės žinią

Pastarieji metai buvo pažymėti darbo santykių liberalizavimo žyme. Visame pasaulyje profesinės sąjungos ir  socialdemokratai kovoja dėl socialinio teisingumo; gaila, kad Lietuvos socialdemokratai tapo liberalais ir atstovauja darbdaviams.

Naftininkų profesinė sąjunga labai aktyviai dalyvavo rengiant šį mums labai svarbų įstatymą – Darbo kodeksą. Teikėme  pasiūlymus, organizavome išvyką į protesto akciją Vilniuje. Čia negaliu susilaikyti nepriminusi, jog iš gamyklos į mitingą vyko tik 5 nariai, 7 – iš regiono ir aktyvūs garbės profsąjungos nariai Algimantas Viskantas ir Povilas Bartašius. Kurti gerovę ir kovoti už ją, deja, ryžtasi tik keletas, o naudotis iškovojimais norime visi, – kai kurie vis bambėdami, ieškodami pasiteisinimo dėl neveiklumo, bandydami kaltinti tuos, kurie kovoja.

Bet kuriuo atveju pataisytas Darbo kodeksas pradės galioti nuo liepos 1 d. Jame yra numatyta naujovė, kurią, beje, Naftininkų profesinė sąjunga ir pasiūlė: profsąjungos suderėta kolektyvinė sutartis galios tik jos nariams. Tai – naujas dalykas, ir ne tik Lietuvoje. Todėl tiksliai prognozuoti, kaip viskas veiks, pakankamai sunku. Tačiau ruošdamiesi deryboms dėl mūsų atstovaujamų darbuotojų kolektyvinių sutarčių esame nusiteikę griežtai: reikalausime, kad išsiderėtos socialinės garantijos galiotų tik Naftininkų profesinės sąjungos nariams. Taip bus sąžininga mokančiųjų nario mokestį ir jiems dirbančiųjų atžvilgiu, nes juk papildomos naudos nėra savaime suprantamas dalykas, kaip kai kam rodosi. Dėl to reikėjo (ir tebereikia!) daug ir intensyviai dirbti.

Vietinis lygmuo

Profesinė sąjunga išreikalavo, kad darbdavys nustatytų minimalų darbuotojų skaičių pamainoje. Jis apskaičiuotas darant chronometražą, kuris suderintas su darbuotojų sveikatos ir saugos atstovais. Nurodytas minimalus skaičius sudarytas atsižvelgiant į būtinuosius ir nebūtinuosius darbus.

Deja, niekaip nepavyksta susitarti dėl laboratorijos darbuotojų-mėginių ėmėjų darbuotojų skaičiaus pamainoje. Daugėjant mėginių ėmimo užsakymų auga ir darbo krūvis.

Darbuotojų manymu, pamainoje turėtų dirbti mažiausiai 5 darbuotojai. Šiuo metu šis klausimas yra sprendžiamas.

Dar šių metų pradžioje buvo pasirašyti kolektyvinės sutarties pakeitimai, kad žmonėms, dirbantiems pamainomis, pageidaujant būtų galima pasiimti iki dviejų dienų trukmės atostogų poilsio dienomis (kurios numatytos darbuotojo darbo grafike). Šios atostogų dienos nebus išimamos iš apskaitinio laikotarpio, todėl suminis apskaitos laikotarpis nesutrumpės.

Ši nuostata buvo priimta atsižvelgiant į pamainomis dirbančiųjų pageidavimus.

UAB „EMAS“ kolektyvinėje sutartyje, kuri pasirašyta 2015 m. sausio mėn., numatyta tokia pat darbuotojų skatinimo sistema, kaip ir pagrindinėje bendrovėje. Skatinimo sistemos nuostatose metų pabaigoje numatytos išmokos darbuotojams už veiklos rezultatus, išmokos dydis – 50 proc. pagrindinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Taip pat susitarta dėl išlaidų vaikų stovykloms kompensavimo, pervedant į darbuotojų, turinčių vaikų nuo 7 iki 18 m., sąskaitą po 50 eurų už vaiką.

Tarptautinis lygmuo

Pastaraisiais metais nemažai veikiama ir tarptautiniu lygmeniu. Iš Čekijos pernai atvykusius kolegas supažindinome su naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose, kolektyvine sutartimi, darbo sąlygomis. Sutarta ir toliau tęsti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant pasidalinti patirtimi.

Baigiamojoje projekto „Reflection and Consultation = Action“ konferencijoje Zagrebe dalyviai iš Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Lietuvos naftos ir dujų sektorių profesinių sąjungų pristatė jų valstybėse įvykusius nacionalinius seminarus, taip pat pasidalino patirtimi atstovaujant darbuotojams įmonių, sektoriniu bei tarptautiniu lygiu. Šalys diskutavo apie Europos darbo tarybas bei jų reikšmę.

Vis dėlto susitarti dėl Europos darbo tarybos steigimo PKN ORLEN koncerne dar nepavyksta. Kol kas nepasirašytas susitarimas su Lenkų profesinėmis sąjungomis, kurių yra 11. Todėl ateityje ES finansuojamuose projektuose numatytuose susitikimuose tikimės susitarti ir įsteigti Europos darbo tarybą.

Bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis iš kitų naftos perdirbimo įmonių yra nereali patirtis ir reali nauda. Prisimenu, kai mes per krizę kovojome, kad nebūtų sumažinti atlyginimai, kolegos lenkai išrūpino leidimą mitingui prie koncerno PKN ORLEN būstinės. To kaip tik ir pakako, kad centrinė vadovybė nusileistų, išgirstų mūsų poziciją ir į ją atsižvelgtų.

Bendradarbiauti su kolegomis ypač padeda projektinės veiklos, kuriomis startavome pernai. Šiemet laimėjome ES fondų finansavimą ir kitam tarptautiniam projektui apie krizės valdymą Europos naftos įmonėse. Tai labai svarbi mums visiems tema.

Kadangi mūsų komanda turi didelės patirties, esame kviečiami kaip partneriai į kitų šalių profsąjungų projektus. Štai neseniai dėl to kreipėsi beveik milijoną narių turinti Lenkijos šakinė profsąjunga. Todėl Naftininkų profesinės sąjungos aktyvas – tarybos nariai – turi galimybę pasisemti patirties, įgyti žinių, ir tai mums nieko nekainuoja. Jei virsime tik savo sultyse, ne ką tepasieksime, juolab kad mūsų įmonė – tarptautinė.

*

Kas tai yra profsąjunga? Ar ji tik Virginija, Ramūnas ir Birutė?  Tikrai ne. Tačiau iš kai kurių tarybos narių vis išgirstu replikų mums, etatiniams darbuotojams: „Mes jus išrinkome, mokame atlyginimą, jūs ir dirbkite“.

Sugebame reikalauti, ir tik geriausių  rezultatų, o jei maksimumo pasiekti nepavyksta, puolame aktyviai kritikuoti. Maža to, kartais mūsų darbai tiesiog niekinami, net nevengiama ir negražių apkalbų.

Deja, su tokiu supratimu toli nenueisime, – turime vertinti darbus, o ne asmenybes.

Būkime sąžiningi sau ir savo nariams, kuriems mes atstovaujame.

Manau, kad nėra neįmanomų dalykų, kurių mes negalėtumėm pasiekti, susitarti. Žinoma, visų žvaigždžių nuo dangaus nenuskinsime, bet “aukso viduriuką” visada galime rasti ir randame. Svarbiausia – dirbti sąžiningai ir kiek įmanoma tobuliau.

Visiems mums norisi gyventi geriau. Profesinė sąjunga – mes visi ir kiekvienas, visiems mums ir kiekvienam turi rūpėti mūsų pačių ir kolegų geresnė ateitis. Ypač turi rūpėti tiems, kurie yra išrinkti darbuotojų atstovais, – jie privalo perteikti informaciją ir skleisti vienybės žinią. Tik visi kartu galime pasiekti geresnių rezultatų.

Parengta pagal ataskaitą Naftininkų profesinės sąjungos metinei konferencijai.

Trumpai

Pagrindinėje bendrovėje pakelti atlyginimai

Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkės Virginijos Vilimienės ir teisininko Ramūno Bertulio vizitus bei susitikimus su AB „ORLEN Lietuva“ vadovais, įskaitant ir generalinį direktorių Ireneusz Fąfara, dėl darbuotojų algų kėlimo, tiesą sakant, būtų sunku suskaičiuoti. Pagaliau pastangos davė rezultatų – profsąjungos atstovams pavyko įrodyti, jog atlyginimus kelti tikrai laikas, nes rinkoje darbo užmokesčiai kyla, auga kainos.

Nuo birželio 1 d. visiems AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojams vienoda suma didinamas pagrindinis darbo užmokestis. Darbuotojai, kuriems mokamas mėnesinis atlyginimas, gaus 27 eurais didesnį darbo užmokestį, o darbuotojai, kuriems mokamas valandinis atlygis esant sutrumpintam darbo laikui, gaus 0,18 euro/val. daugiau; esant įprastam darbo laikui valandinis užmokestis padidės 0,16 euro.

Papildomai nuo birželio 1 d. darbo užmokestis keliamas ir nuolat puikių darbo rezultatų pasiekiantiems darbuotojams, inžinieriams, KTC darbuotojams bei mažiausiai apmokamiems darbuotojams (iš viso 525 asmenims). Rekomendacijas dėl šių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio pakėlimo teikė padalinių vadovai.

Šis faktas užfiksuotas pasirašius kolektyvinės sutarties pakeitimą, taip pat pasirašomos ir pakeistos individualios darbo sutartys.

Profesinė sąjunga pasilieka teisę toliau reikalauti, kad būtų keliami atlyginimai, nes reikalavimas 10 proc. pakelti algas kol kas nepatenkintas.

EMAS: derybos atidėtos, kils atlyginimai

Gegužį turėjusios prasidėti derybos dėl UAB „EMAS“ kolektyvinės sutarties neprasidėjo, nes dar nebuvo aiškus Darbo kodekso likimas. Nuspręsta dabar galiojančią kolektyvinę sutartį pratęsti iki 2017 m. gruodžio 31 d.  Šalys susitarė derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties pradėti iki spalio 1 d.

Profsąjungos atstovai bendrovės vadovybę taip pat informavo, kad šalyje darbo užmokestis kyla, o nuo pat įmonės įsteigimo darbuotojams nebuvo visuotinai keliami atlyginimai, todėl jie tapo nekonkurencingi, nuvertėjo darbuotojų pajamos.

Naftininkų profesinė sąjunga siūlė visiems darbuotojams didinti darbo užmokestį 10 proc., taip pat sugrąžinti turėtas garantijas, t.y. papildomos išmokos išeinant atostogauti, dantų gydymui ir kitoms medicininėms paslaugoms, taip pat ekskursijoms, vaikų vasaros poilsiui.

Birželį šalims pavyko susitarti dėl atlyginimų kėlimo 5 proc. visiems darbuotojams nuo liepos 1 d. Taip pat susitarta dėl kai kurių papildomų socialinių garantijų.

Susitarta finansuoti vaikų vasaros poilsį

Profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė ir teisininkas Ramūnas Bertulis, susitikę su įmonės personalo vadovybe, pasiekė, kad visiems AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojams, kurie turi vaikų nuo 7 iki 18 m., bus finansuojamas vasaros poilsis. Už kiekvieną vaiką darbuotojams skiriama po 50 eurų atskaičius mokesčius.

Šį susitarimą patvirtino ir Socialinių poreikių fondo komitetas (į jo sudėtį įeina ir profesinės sąjungos atstovės Silva Valkerienė ir Birutė Vaitkevičienė). Lėšos skirtos iš papildomų naudų fondo, kuris sutartas kolektyvinėje sutartyje.

Profsąjungų narių apklausa

Naftininkų profesinės sąjunga kartu su Kroatijos, Ispanijos, Bulgarijos, Makedonijos, Rumunijos profesinėmis sąjungomis dalyvauja ES finansuojamame projekte „Darbuotojų sąmoningumo didinimas skatinant jų aktyvų dalyvavimą”. Viena iš projekto užduočių – minėtose šalyse apklausti ne mažiau kaip 100 narių apie profesinių sąjungų veiklą naftos bei dujų sektoriuose, dujų bei naftos pramonės situaciją, ES direktyvų įgyvendinimo lygį.

Naftininkų profesinė sąjunga apklausė 58 narius – AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „EMAS“ darbuotojus. Profesinės sąjungos etatiniai darbuotojai atliko apklausos analizę, kuri rodo, kad pats didžiausias iššūkis tiek darbdaviui, tiek profesinei sąjungai yra darbo užmokesčio kėlimas.

Apklausos rezultatai ir išvados buvo pristatyti projekto dalyvių susitikime Makedonijoje gegužės 30-31 dienomis. Taip pat šiame susitikime projekto lėšomis samdyti ekspertai pateikė ir bendrą apklausoje dalyvavusių šalių analizę bei išvadas.

Kad krizės neužkluptų nepasiruošusių

Birželio 13 d. Varšuvoje įvyko projekto „Informavimas ir dalyvavimas sprendžiant naftos pramonės krizės pasekmes“, kuriam Naftininkų profesinė sąjunga gavo finansavimą iš ES fondų, dalyvių atstovų susitikimas. Jame Naftininkų profesinės sąjungos teisininkas Ramūnas Bertulis pristatė metus truksiantį projektą, pirmininkė Virginija Vilimienė supažindino su profsąjungos veikla Lietuvoje. Savo organizacijas pristatė ir kolegos iš Lenkijos, Serbijos, Kroatijos, Rumunijos.

Kartu su Naftininkų profesine sąjunga projektą finansuoti teikė ir Lenkijos nacionalinė naftos ir dujų profesinė sąjunga, Darbdavių asociacija iš Žemutinės Silezijos apskrities (Lenkija) bei Serbijos energetikos darbuotojų autonominė profesinė sąjunga, asociuotos organizacijos – Ispanijos pramonės darbuotojų komitetas, Kroatijos naftos pramonės profesinė sąjunga ir profesinių sąjungų federacija „Rumunijos dujos“.

Projektu siekiama pagilinti darbuotojų žinias apie tai, kaip efektyviai įsitraukti į sprendimų priėmimą įveikiant ekonominės krizės pasekmes bei užtikrinti efektyvesnes konsultavimosi ir informacijos keitimosi tarp darbuotojų ir darbdavių procedūras.

Artimiausiu metu – liepos mėnesį – Vilniuje įvyks pirmoji tarptautinė apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvaus 20 žmonių. Panašios diskusijos vyks rugsėjį Lenkijoje, o spalį – Serbijoje. Renginių tikslas – apsikeisti informacija ir geros praktikos pavyzdžiais. Pakviesti ekspertai analizuos įvairias temas, praktikai kalbės apie savo patirtį. Visuose renginiuose turės galimybę dalyvauti ir po 6 atstovus iš Naftininkų profesinės sąjungos.

Kitų metų sausio-balandžio mėn. visose šešiose šalyse įvyks nacionaliniai mokymai. Kiekvienuose iš jų dalyvaus po 20 žmonių; jie bus supažindinti su konsultavimosi subtilybėmis, informacijos tarp darbdavių ir darbuotojų apsikeitimo ir valdymo mechanizmais, dalyvavimo priimant sprendimus būdais gresiant atleidimams iš darbo ir kitiems krizės padariniams, sujungiant įmones, perimant valdymą ir pan. Mokymus ves tiek projekte veikiančių organizacijų bei šio tinklo partnerių, tiek ES lygmens ekspertai.

Na, o baigiamąją konferenciją, numatytą kitų metų pavasarį, ketinama rengti Briuselyje. Pusantros dienos renginyje turėtų dalyvauti apie 40-50 asmenų iš visų šalių. Vyks diskusijos, plenariniai posėdžiai. Konferencijoje dalyvaus ekspertai iš Europos skėtinių organizacijų, atsakingi už dujų, naftos ir naftos chemijos pramonės sektorius. Bus apibendrinti projekto rezultatai, platinama parengta vaizdo ir spausdinta medžiaga.  

„Gyvename tokioje ekonominėje santvarkoje, kurioje krizės yra neišvengiamos, esame ne vieną išgyvenę ir patys, todėl reikia būti joms pasiruošus, nes sprendimus kartais reikia priimti nedelsiant. Šis projektas sutvirtins esamas ir suteiks naujų žinių įsitraukiant į sprendimų priėmimą bendrovėje, taip pat padės pasidalinti neįkainojama patirtimi su kolegomis iš kitų šalių“, – komentuoja profsąjungos pirmininkė V. Vilimienė.