NPS tarybos narys Ž. Strazdauskas: kai matau pokyčius darbuotojų naudai, motyvacija auga

Vasarai įsibėgėjus kalbiname AB „ORLEN Lietuva“ technologinių įrengimų vyresnįjį operatorių, Naftininkų profesinės sąjungos (NPS) tarybos narį Žydrūną Strazdauską. Jis taip pat yra ir mūsų skėtinės organizacijos – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos – tarybos narys. Žydrūnas yra atsakingas ir aktyvus kolega, kuriuo visuomet galima pasikliauti. Visgi, tuo pačiu pašnekovas primena, kad kartais į gyvenimą verta žvelgti paprasčiau ir su šypsena.  Kviečiame skaityti pokalbį su Žydrūnu.

– Žydrūnai, trumpai papasakokite apie savo darbą ir save.

AB „ORLEN Lietuva“ įmonėje pradėjau dirbti nuo 1994 m. baigęs operatorių specialybės mokslus Mažeikių politechnikos mokykloje ir  atlikęs ištisinę aštuonių mėnesių praktiką gamykloje nuo 1993 rudens.

Dirbu GP-2 gamybiniame padalinyje, kuris gamykloje laikomas vienu iš pagrindinių ir svarbiausių veiklos palaikymo ir produkcijos gamybos padalinių.

Laisvalaikiu mėgstu važinėti dviračiu, keliauti upėmis su baidarėmis, stovyklauti gamtoje. Kadangi gyvenu kaime, tai sodininkystės, daržininkystės hobiai taip pat nesvetimi. Gyvenimo dalimi tapo ir aplinkos gražinimas bei gerinimas.

– O kiek metų esate NPS nariu, NPS tarybos nariu? Kas paskatino būti savo padalinio atstovu NPS taryboje?

NPS nariu tapau iškart po įsidarbinimo, praėjus bandomajam laikotarpiui. Deja, bet nusivylus darbuotojų lūkesčių atstovavimu 2014 m. kartu su kolegomis iš NPS pasitraukėme.

2018 m. pasikeitus profesinės sąjungos pirmininkei vėl įstojau į NPS gretas. Pokyčiai NPS buvo akivaizdūs – atsirado didžiulė viltis ir įkvėpimas, jog profesinės sąjungos  nariai kažką gali pakeisti darbuotojų naudai.

Kiek vėliau, pasibaigus ankstesniojo padalinio atstovo kadencijai ir darbuotojams iškėlus mano kandidatūrą, neatsisakiau, nes noras kažką pakeisti vis stiprėdavo. Na kas gi už mane kovos, jei ne aš pats!

Tiesa, motyvaciją palaikė ir naujoji NPS pirmininkė Sonata Samoškienė, kuri parodė kad tik kovodami ir dirbdami kartu galime pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Norėdamas dar geriau atstovauti darbuotojų interesams tapau bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos atstovu, vyr. atstovu, ir darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariu.

Taip pat buvau įtrauktas į kolektyvinės sutarties sudarymo ir keitimo grupę, vėliau  tapau kolektyvinės sutarties derybinės grupės nariu ir dalyvavau derybose  priimant bei pasirašant dabar galiojančią  AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinę sutartį.

Kai matau pokyčius darbuotojų naudai, prie kurių prisidedu ir aš pats asmeniškai, įkvėpimas būti NPS nariu toliau stiprėja ir manau dar ilgai neišblės.

– Kai reikia paskatinti darbuotojus stoti į profesinę sąjungą, kaip juos motyvuojate, kokius argumentus pasitelkiate?

Kai reikia paskatinti darbuotojus stoti į profesinę sąjungą, tai darau minimaliai: tik paklausiu, ar  nori įstoti. Mano nuomone, peršamas daiktas visada atrodys pigus –  tuomet net ir argumentai nepadės įtikinti.

O kartais būna – prieina žmogus ir paklausia „ar galiu įstoti į profesinę sąjungą“? Štai tokiam darbuotojui papasakoju apie visus profsąjungos „pliusus“ ir naudas bei kodėl verta būti šios organizacijos dalimi.

– Gal galite pateikti konkretų pavyzdį, kai Jums ar kolegoms profesinė sąjunga padėjo?  

Kad profesinė sąjunga gali padėti, patyriau savo „kailiu”.

Prieš beveik du dešimtmečius  buvo pastatytas naujas įrenginys, kurio paleidimui reikėjo kvalifikuotų operatorių. Pasisiūliau, aišku, už didesnį atlygį, kurį darbdavys pažadėjo bei žadėjo palikti didesnį ir po įrenginio paleidimo.

Visgi, realybė su pažadais išsiskyrė, ir pasibaigus minėto įrenginio paleidimo darbams atlyginimas ženkliai sumažėjo.

Tąkart tik su profesinės sąjungos pagalba bei tvirta jos pozicija pavyko atsikovoti sutartą atlyginimo dalį.

– Kokias problemas matote savo darbo vietoje, kurias vertėtų spręsti, kad darbo sąlygos būtų dar geresnės?

Paskutiniu laiku jaučiame, kad darbdavys skiria daugiau dėmesio mūsų darbo vietų komfortui – atliktas operatorinės kosmetinis remontas, pakeisti baldai, pastatytas masažinis krėslas, tiekiami įvairūs vaisiai, kavos aparatas, bet…

Dauguma gamybinių įrenginių valdymui ir proceso reguliavimui jau naudoja modernų kompiuterinį valdymą, deja mūsų įrenginio valdymas išliko nuo sovietinių laikų ir vis dar yra nemodernizuotas. Tad nenuostabu, jog jis vis dažniau genda, o atsarginių dalių nebėra arba jos tuoj baigsis. Proceso saugumas taip pat sumenkęs.

Darbdavys  vis žada įrenginį atnaujinti, bet tuo pačiu informuoja, kad modernizacijai reikia daug investicijų, ir tai bus atliekama palaipsniui, etapais.

Deja, kol kas mes sulaukiame tik smalsių ekskursijų norinčių „paspoksoti“ į senas sovietines relikvijas. Palyginimui – kaip dabar iš normalaus automobilio persėsti į seną tarybinį „žiguliuką”? Jis, aišku važiuos, bet saugumo, tikslumo ir komforto nesitikėkite (šypsosi).

Tuo metu, mums svarbus tiek mūsų pačių – darbuotojų – saugumas, tiek darbo efektyvumas. Logika paprasta – su naujomis technologijomis bei inovacijomis pasiektume daugiau, o tai ir pačiai įmonei išeitų į naudą. Todėl labai tikimės sulaukti modernizacijos, ir kuo greičiau.

– Kokią NPS viziją matote artesnėje ir tolesnėje perspektyvoje?

NPS vizija ateityje: manau organizacija tik stiprės ir narių daugės.
Aišku, kaip ir kiti nariai, puoselėju norą, kad profesinė sąjunga būtų tokia stipri, kaip Danijoje, Norvegijoje ar Prancūzijoje.

Norėtųsi, kad darbdavio požiūris į profesinę sąjungą būtų kaip į bendradarbiaujančią, sau lygią ir kompetentingą partnerę, kuri siekia darbuotojų gerovės, o per oresnes darbo sąlygas – ir geresnių  įmonės rezultatų.

– Linkėjimai profesinei sąjungai, jos bendruomenei.

Profesinei sąjungai aš noriu palinkėti išlikti pozityviai, linksmai, šmaikščiai. Nes kur linksma ir smagu – ten žmonės buriasi (šypsosi).

Ir aišku – tik būdami visi kartu, mes pajėgsime pasiekti užsibrėžtų tikslų!

– Dėkojame, Žydrūnai, už pokalbį ir linkime smagios vasaros!