NPS nariai su VDI atstovais diskutavo apie mobingo ir psichologinio smurto prevenciją

Spalio 20 dieną vyko Naftininkų profesinės sąjungos narių susitikimas su Šiaulių Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinio skyriaus patarėju – vyriausiuoju darbo inspektoriumi Virginijumi Jankausku ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausiąja inspektore Giedre Lukošiene. Taip pat diskusijoje dalyvavo ir AB „ORLEN Lietuva“ personalo direktorė Daina Binkauskienė.

Susitikime buvo diskutuojama apie psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe bei artimoje aplinkoje prevenciją, bendrovėje taikomas mobingo, diskriminacijos ir priekabiavimo prevencijos taisykles bei etikos kodeksą, svečiai atsakė į kilusius klausimus. 

Psichologinį smurtą atpažinti nėra paprasta

VDI atstovė Giedrė Lukošienė pažymėjo, kad nuo 2022-11-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 str. pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties draudimą.

Kasdieniame gyvenime dažniausiai susiduriama su psichologiniu smurtu, kuris pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma. Priekabiavimas ir smurtas gali pasireikšti fiziniu, psichologiniu ir/ar seksualiniu išnaudojimu, neetišku elgesiu (vieną kartą ar sistemingai) ir nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu.

O štai ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbe, kurį dažniausiai taiko grupė vienam asmeniui, siekdama pažeminti, išstumti iš organizacijos, vadinamas mobingu.

G. Lukošienė atkreipė dėmesį, kad psichologinį smurtą sunku atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas ir netiesiogiai, kai smurtaujama kito asmens „pavedimu“. Šiuo laikmečiu smurtaujama taip pat panaudojant informacines technologijas, pavyzdžiui, elektroninius laiškus, mobilius telefonus (SMS žinutės, skambučiai atostogų metu, ne darbo metu ir pan.), įmonės vidinį intranetą, visuomenės informavimo ar bendravimo platformas darbo ir nedarbo metu.

Dažniausiai psichologinis smurtas darbe pasireiškia kaip grasinimai, pasiekimų nuvertinimas, šmeižtas, pasikartojančios neigiamos pastabos, ignoravimas, manipuliavimas, sarkazmas, nepagrįsta kritika, noras išjuokti, riksmai, viešas žeminimas.  

Laikytis nulinės tolerancijos smurtui

VDI atstovė pabrėžė, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Darbovietėje reikėtų turėti aiškią smurto ir priekabiavimo bei mobingo prevencijos tvarką, kurioje galima aprašyti, kaip turi elgtis darbuotojai, kai iškyla smurto ar priekabiavimo situacija. Svarbu, kad darbdavys pats aiškiai iškomunikuotų, kad darbovietėje laikomasi nulinės tolerancijos smurtui principo, tai rodytų ir savo pavyzdžiu. Be to, labai didelė svarba tenka komunikacijai su darbuotojais apie bendrovės taisykles ir smurto prevenciją.

Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, darbuotojų atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Todėl, pirma, rekomenduotina pradėti spręsti psichologinio smurto problemas įmonės viduje ir taip skatinti socialinį dialogą. Tai yra, asmenims patyrusiems horizontalų smurtą – smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai – būtina kreiptis į tiesioginį vadovą. Asmenims patyrusiems vertikalų smurtą – smurtauja tiesioginis vadovas – būtina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą. Patyrusiems smurtą darbe reikia nebijoti prašyti pagalbos, kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas. 

Svarbu rinkti įrodymus 

Tačiau vertėtų atsiminti, kad, nors darbo santykiuose darbuotojas yra laikomas silpnesniąja šalimi, visgi vykdyti savo pareigas privalo ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. Pavyzdžiui, pasitaiko ir tokių atvejų, kad psichologinį smurtą patiria ir vadovas iš pavaldinio pusės.

Kilus ginčui abi pusės turi būti aktyvios, turimui prasidėjus ir kai reikia pateikti įrodymus. Labai svarbu rinkti įrodymus: laiškus, žinutes, garso, vaizdo įrašus, pasirūpinti liudininkais, nes VDI inspektoriai, po skundo pateikimo, vertina visumą. 

Tuo metu personalo direktorė Daina Binkauskienė paantrino, jog labai svarbu nebijoti kreiptis į tiesioginius vadovus, jeigu darbuotojas mano, kad jo atžvilgiu buvo taikomas smurtas ar priekabiavimas. Pasak jos, pirmiausia būtina bandyti problemą spręsti įmonės viduje.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dar iki šių naujų Darbo kodekso pakeitimų, AB „ORLEN Lietuva“ buvo taikomi mobingo, diskriminacijos ir priekabiavimo prevencijos taisyklės bei etikos kodeksas. Su šiais dokumentais darbuotojai supažindinami privalomai, juos visada galima rasti įmonės interneto svetainėje ar intranete, kur taip pat talpinama ir mokymų apie diskriminacijos ir priekabiavimo prevenciją medžiaga.

D. Binkauskienė pažymėjo, kad kadangi bendrovei visuomet buvo svarbus palankus mikroklimatas darbo vietose, įmonėje veikia etikos atstovas, renkamas visų darbuotojų, kurio vaidmuo ir yra koordinuoti, kad darbuotojai būtų supažindinti su diskriminacijos ir priekabiavimo prevencijos tvarka, etikos taisyklėmis, organizuoti mokymus šiomis temomis. Taip pat darbuotojai, esant reikalui, gali kreiptis į šį specialistą.

Beje, negalėjusieji atvykti į susitikimą su VDI atstovais, turėjo galimybę stebėti tiesioginę susitikimo transliaciją. Jos įrašą galima rasti čia:

https://www.facebook.com/100011469346284/videos/626557142287410?idorvanity=275169229751278