Nei vienas bendrovės darbuotojas neturi būti diskriminuojamas
Pastaruoju metu, darbuotojams grįžtant į savo darbo vietas po vasaros atostogų kyla nemažai klausimų, kaip dirbsime naują sezoną. Juolab, kad ekstremali situacija šalyje neatšaukta, o įmonei reikia užtikrinti saugias darbo sąlygas net ir esant naujos COVID-19 viruso bangos pavojui.
Dar daugiau painiavos gali atsirasti ir dėl naujos įmonės tvarkos dėl darbuotojų testavimo, kuri nustatyta bendrovės AB “ORLEN Lietuva” generalinio direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. TV1 (1.2-1)-446 „Dėl privalomų profilaktinių darbuotojų tyrimų COVID-19 ligai nustatyti organizavimo“, kuri įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos.
Jau dabar profesinė sąjunga sulaukia įvairių reakcijų iš narių dėl šios naujos tvarkos, t. y., darbuotojai klausia, ar profesinė sąjunga pritaria tokiai tvarkai, ar ji teisinga ir nediskriminuoja vienos ar kitos grupės darbuotojų ir pan.
Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad nauja tvarka dėl privalomo nepasiskiepijusių nuo COVID-19 viruso darbuotojų testavimo parengta vadovaujantis Vyriausybės tvarka, įsigaliojusia liepos 26 dieną, taip pat galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
Antras labai svarbus kriterijus – tai viso įmonės kolektyvo (ir jų šeimos narių) saugumas. Kadangi dėl darbo pobūdžio nuotoliniu būdu dirbti gali tik mažoji dalis bendrovės darbuotojų, o darbe tenka bendrauti su kolegomis, darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojai darbo vietoje nesirgtų užkrečiamomis ligomis ir nebūtų virusų platintojai, antraip užtikrinti sveiką aplinką ir kokybišką darbą bei užkirsti kelią pandemijai būtų neįmanoma.
Tad jeigu dalis darbuotojų ne tik vardan savo sveikatos, bet ir viso kolektyvo sutinka skiepytis nuo COVID-19 viruso, kita dalis, nenorinti (ar negalinti) vakcinuotis (ir tai yra jų laisvanoriškas apsisprendimas, nes niekas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus versti skiepytis negali), turėtų taip pat prisidėti prie bendros kolektyvo gerovės ir bendrovės veiklos tęstinumo. Kiekvienas savaip turėtų prisiimti atsakomybę už save ir savo kolegas.
Todėl šiuo atveju, profesinės sąjungos nuomone, darbdavio organizuojamas darbuotojų periodinis testavimas dėl COVID-19 ligos ir testavimuisi faktiškai sugaišto 1 valandos trukmės laiko (tiek darbo, tiek poilsio laiku) apmokėjimas darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu yra proporcingos priemonės. Juolab kad pagal LR Darbo kodeksą, į darbo laiką įtraukiamas privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas, ir už jį darbdavys turi apmokėti. Šiuo atveju darbuotojas nepatiria jokių išlaidų, nes ir pats testas yra apmokamas valstybės lėšomis.
Tuo metu pilnai pasiskiepiję bendrovės darbuotojai, pagal generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymą, turi teisę pasinaudoti papildoma poilsio diena, kuri yra apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu. Primename, kad prašymą dėl šios papildomos poilsio dienos pasiskiepiję darbuotojai gali pateikti iki rugsėjo 15 dienos, o ja pasinaudoti gali iki gruodžio 31 dienos.
Taigi, šioje situacijoje manome, kad darbdavio taikomos priemonės darbuotojų sveikatai užtikrinti yra tinkamos ir esamoje tvarkoje neįžvelgiame jokių diskriminacijos vienos ar kitos darbuotojų grupės atžvilgiu. Be to, darbdavys, būdamas pagal įstatymus atsakingas už darbuotojų saugumą, turi imtis atitinkamų priemonių.
Veikiau tai yra paties darbuotojo apsisprendimo laisvė: ar patogiau pasiskiepyti ir pamiršti formalumus dėl periodinio tikrinimosi kas savaitę, ar testuotis kas 7 dienas, ir šiuo atveju patirti nuolatinį rūpestį bei nepatogumus, nes reikia patiems registruotis tyrimui, planuoti laiką testavimui, pateikti įrodymus darbdaviui ir pan.
Tačiau pažymėtina, kad abiem atvejais tai yra visiška (ir suprantama) darbuotojo pasirinkimo laisvė, kurią turime gerbti. Profesinė sąjunga vienodai atstovauja tiek pasiskiepijusiems, tiek pasirinkusiems testavimą darbuotojus ir gerbia tiek vieną, tiek kitą pasirinkimą.
Visais atvejais esame atviri kiekvienam darbuotojui, nepriklausimai nuo jo laikysenos skiepų ar testavimo atžvilgiu. Mums svarbiausia, kad sąlygos bendrovėje visiems darbuotojams būtų saugios ir orios, nepriklausomai nuo kiekvieno jų įsitikinimų, tikėjimo, ar sveikatos būklės.
Taip pat norėčiau patikinti, kad profesinė sąjunga nuolat dalyvauja bendrovės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžiuose ir pastebėjusi diskriminacinio pobūdžio siūlymus darbuotojų atžvilgiu, į juos atitinkamai reaguotų.
Manyčiau, kad kolegai susirgus COVID-19 virusu, kaip ir bet kokia liga, neturėtume smerkti ar teisti (net jei tai ir nepasiskiepijęs kolega) bet parodyti rūpestį ir suteikti pagalbos ranką, kad kolega kuo greičiau sustiprėtų ir galėtų sugrįžti į savo darbo vietą.
Ir pabaigai – Danijoje, pasiekus gana aukštą vakcinavimo lygį (jis šiuo metu tarp suaugusių yra 90 proc.), ir dėl to sumažėjus dėl COVID-19 hospitalizuojamų ligonių skaičiui buvo atisakyta tiek galimybių pasų, tiek apsauginių kaukių uždarose vietose (išskyrus oro uostus). Vietiniai sako, kad nors visuomenė budri, visgi po truputį baigiama pamiršti apie neseniai egzistavusius suvaržymus.
Linkiu, kad greitu metu ir mes sulauktume tokių gerų žinių bei grįžtume į normalų ritmą, o dabartinės įtampos išsisklaidytų.
Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Sonata Samoškienė