Naftininkų profesinė sąjunga prašo LR Prezidento vetuoti darbuotojams aktualų įstatymą

Šiandien, spalio 22 dieną, Naftininkų profesinė sąjunga (NPS) kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti  2021 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime priimto Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriuo nustatoma, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebefinansuojami valstybės biudžeto lėšomis, t.y., sudaromos sąlygos, kad dėl COVID-19 nepasiskiepiję darbuotojai už periodinius testus turėtų apmokėti savo lėšomis. 

Profesinė sąjunga rašte taip pat kviečia šalies vadovą persvarstyti Įstatymo tikslą bei galimas įgyvendinimo priemones tokia linkme, kad jis ne skaldytų visuomenę ir keltų papildomą įtampą ir taip neramiu metu, bet iš tiesų padėtų užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas darbuotojams bei tuo pačiu visuomenės saugumą, dėmesį sutelkiant į valstybės finansuojamą testavimą, kaip pagrindinę infekcijos suvaldymo priemonę. 

„Mūsų įsitikinimu, testai turi būti finansuojami valstybės lėšomis visų pirma todėl, kad valstybės pareiga yra rūpintis savo piliečių gerove. Be to, būtent darbuotojai į valstybės biudžetą nuolat moka tikrai nemažus mokesčius nuo savo pajamų, tad manome, kad tiek pasiskiepijusieji, tiek nevakcinuoti darbuotojai turi teisę į būtinas nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas ir priemones”, – rašome rašte.  

NPS pažymi, kad  AB „ORLEN Lietuva“ bendrovės darbuotojams tokie pakeitimai yra itin opūs, nes įmonė yra įtraukta į gamybinių bendrovių sąrašą, kuris numato pareigą nepasiskiepijusiems darbuotojams reguliariai testuotis. Tad nestebina, kad profesinė sąjunga šiomis dienomis dėl minėto įstatymo sulaukia nerimą keliančių laiškų, skambučių, paklausimų. 

„Tokiame įtemptame laikotarpyje labai svarbu palaikyti, ko gero, jautriausią šiuo metu visuomenės grupę – darbuotojus, kurie yra bene pagrindiniai šalies gerovės kūrėjai. Būtent jų dėka užtikrinama sklandi, pelninga įmonių veikla. Taip dirbantieji prisideda prie mūsų valstybės ekonomikos skatinimo ir augimo.

Šiuo metu dėl aukščiausiu lygiu priimamų, dažnai besikeičiančių spendimų darbuotojai jaučia netikrumą, nerimą, kolektyvuose auga įtampa, atsiranda susiskaldymo reiškinių, o  tai galiausiai nėra į naudą nei darbuotojams, nei darbdaviams, nei įmonių veiklai”, – teigiama kreipimesi į Prezidentą.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad NPS, suvokdama, kaip svarbu kuo greičiau pažaboti pandemiją dėl COVID-19 viruso ir sukurti saugią aplinką, iki šiol palaikė tiek šalies valdžios, tiek darbdavio sprendimus, kurie buvo būtini šiam tikslui pasiekti. „Mums yra svarbus kiekvienas darbuotojas, ir profesinė sąjunga,  veikdama pagal narių suteiktus įgaliojimus, vadovaudamasi savo įstatais, etikos kodeksu, tarptautiniais žmogaus teisių standartais, LR Konstitucija  ir kitais piliečių bei darbuotojų teises įtvirtinančiais dokumentais,  atstovauja kiekvienam dirbančiajam, nepaisant jo įsitikinimų. Todėl šiuo atveju, negalime skirstyti darbuotojų į pasiskiepijusius nuo COVID-19 viruso ir nepasiskiepijusius, – pabrėžia profesinė sąjunga.  

Darbuotojų atstovės įsitikinimu, Įstatymo priėmimu įtvirtinamas ydingas teisinis reguliavimas, neatitinkantis aukštų žmogaus teisėms keliamų standartų reikalavimų, o jo priėmimo procesas iš esmės pažeidžia socialinio dialogo principus.  NPS nuomone, įsigaliojus Įstatymui, visais teisiniais pagrindais dirbantys asmenys privalės pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jei norės visa apimtimi ir nekliudomai vykdyti savo darbines funkcijas, kadangi kitu atveju profilaktinis testavimas bus apmokamas iš darbuotojo lėšų. Tai būtų paslėptas priverstinis skiepijimas, o bet kokia nebūtina ir neproporcinga prievarta pažeidžia žmogaus teises, skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą. 

Taip pat kelia nerimą tai, kad viešoje erdvėje pabrėžiant trišalio dialogo svarbą tuo pat metu pažeidžiami šio dialogo principai: į diskusijų procesą dėl priimto Įstatymo nebuvo įtraukti darbuotojų ir darbdavių atstovai, o Vyriausybė vienašališkai priėmė sprendimą nefinansuoti periodinio testavimo iš valstybės biudžeto lėšų ir pateikė Seimui Įstatymo projektą. Tai dar labiau didina ir taip išaugusią įtampą visuomenėje. 

Pažymima ir tai, kad darbuotojams nesudaromos sąlygos naudotis nemokamais greitaisiais antigenų testais (siekiant išsiaiškinti ar sergama COVID-19 liga) ar nemokamai išsitirti serologiniais antikūnų testais (siekiant išsiaiškinti ar turima antikūnų), nepaaiškinant ir neargumentuojant tokio sprendimo motyvų. Tuo metu patys įstatymo iniciatoriai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios pandemijos valdymo priemonės. 

„Be to, Įstatymu sumaišomi du teisiniai reguliavimai, t. y. darbuotojų profilaktiniai sveikatos patikrinimai dėl grėsmės užsikrėsti ir užkrėsti kitus virusu darbo vietoje bei visuomenės sveikatos ir saugumo klausimas. Šiuos du teisinius reguliavimus būtina atsieti ir palikti reguliuoti atskiriems įstatymams, t.y. nustatant vienas taisykles, taikomas darbo santykių kontekste, kitokias – viešajame gyvenime. Palikus tokį Įstatymą, koks jis yra priimtas, jis sukels teisės normų koliziją, prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo bei nepasitikėjimo skatinimo” , – įsitikinusi profesinė sąjunga.