Kodėl aš vertinu Gegužės 1-ąją?

Gegužės 1-ąją Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių minime Tarptautinę darbuotojų solidarumo dieną. Profesinėms sąjungoms tai ypatinga data, bet ne tik joms – ji svarbi kiekvienam dirbančiam žmogui. Gal tik ne visi apie tai pagalvoja. 

Dabar daug kas nesusimąsto, kad jai ar jam ši diena aktuali. Vis tik tikriausiai kiekvienas pasipiktintų, jei kas nors praneštų, kad jos ar jo darbo diena prailginama ir nuo šiol kasdien teks dirbti ilgiau nei 8 valandas. Kaip susiję šie du dalykai? Tuo, kad šios dienos ištakos – masinis streikas JAV, Čikagoje, kurios metu reikalauta būtent sutrumpinti darbo dieną iki 8 valandų. Tai įvyko 1886 m. gegužę, tad mane stebina, kai Baltijos šalyse Gegužės 1-ąją daug kas tapatina su Sovietų Sąjunga, jos ideologijja. Mūsų, darbuotojų, judėjimas yra kur kas senesnis ir jo ištakos siekia XIX amžių!

Daug kas atsainiai numodamas ranka į narystę profesinėse sąjungose – esą „ką jie dėl manęs padarys“ arba „man ir taip gerai“, – pamiršta, kiek dėl daugybės dešimtmečių profesinių sąjungų pastangų visame pasaulyje jau yra iškovota. 

Dabar tokius dalykus, kaip laisvi savaitgaliai, 8 valandų darbo diena, socialinė pagalba netekus darbo bei kita, suprantame kaip fundamentalias savo teises. Visgi turime suprasti, kad viskas galėjo pasisukti visai kita linkme, jei nebūtų atsiradę žmonių, nepabūgusių pareikalauti ir įdėti daug darbo, kad to pasiektų.

Dėl to manau, kad Tarptautinė darbuotojų solidarumo diena šiandien yra ne mažiau aktuali nei prieš „gerą“ šimtmetį. Daugybė dalykų darbovietėse ir apskritai darbo rinkoje nėra išspręsti. Taip pat dėl skaitmenizacijos, gamybos automatizavimo bei siekio pereiti prie tvaresnės, mažiau taršios ekonomikos darbuotojams įvairiose valstybėse kyla daug nežinomų iššūkių. Tai yra svarbios užduotys, apie kurias būtina kalbėti ir rimtai prisidėti ieškant geriausių sprendimų. Aš situaciją matau taip: jei šiuo metu vieningas darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų balsas nebus girdimas, po poros dešimtmečių galime pasijusti gyvenantys kur kas sudėtingesniame pasaulyje. 

Dėl to šią darbuotojams istoriškai svarbią dieną norėčiau pakviesti ne tik kelti darbuotojams svarbias bėdas, bet žengti dar vieną svarbų žingsnį – jei nesate profesinės sąjungos narys, prisijunkite prie mūsų; jei esate – pasiūlykite tai padaryti giminaičiui, draugui ar kaimynui. Tai, kaip dabar dirba verslas, apsunkina profesinių sąjungų darbą ir narystės išlaikymą, nors jų reikalingumas sudėtingėjant pasauliui auga.

Todėl ir sakau, kad Tarptautinė darbuotojų solidarumo diena nepraranda savo aktualumo, atvirkščiai – darbuotojų judėjimo ir mūsų visų solidarumo svarba tik auga. Profesinės sąjungos yra tas svarbus saugiklis, kuris neleidžia darbdaviams elgtis taip, kaip šie užsigeidžia, kas darbuotojams dažnai neišeitų į naudą. Nuo mūsų veiksmų, vieningo balso ir dydžio nemaža dalimi priklausys, kaip toliau vystysis ekonomika, verslo bei socialinės apsaugos praktikos ir, žinoma, VISŲ darbuotojų situacija. 

Dėl to pasikartosiu: ši diena svarbi ne tik profesinėms sąjungoms – ją turėtų minėti ir rimtai žiūrėti į per ją komunikuojamas problemas bei siekius visi darbuotojai.  

Sonata Samoškienė, Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė