Išleistas gruodžio mėnesio naujienlaiškis „NPS aktualijos”: pirmininkės kreipimasis į NPS bendruomenę
Gerbiama NPS bendruomene,
Esame metų sandūroje – netrukus įžengsime į naujuosius, 2022, metus.
Tokiomis dienomis prisimename nueitą kelią, apmąstome ateities perspektyvas, nusibrėžiame naujus tikslus. Tai laikas, kai svarbu peržiūrėti, ar pavyko įgyvendinti, tai ką buvome pasiryžę atlikti, bei iš kokių klaidų galime pasimokyti ateičiai.
Sakoma – kas nedirba, tas neklysta. Ir tai tikra tiesa. Kuo daugiau norisi padaryti, tuo didesnė tikimybė suklysti, net jei veikiame pačių nuoširdžiausių intencijų ir norų vedami.
Darbas profesinėje sąjungoje yra nuolatinė mokymosi iš klaidų patirtis. Nors visi turime tą patį tikslą – kad būtų kuo geriau užtikrinamos darbuotojų teisės bei garantijos, vis dėlto ir čia neišvengiama skirtingų lūkesčių. Juk suprantama, kad kiekviena darbuotojų grupė turi kiek kitus poreikius: jauni ir patyrę darbuotojai, inžinieriai ir operatoriai, vadovai ir eiliniai darbuotojai, kt. Tačiau visiems be išimties norisi jaustis saugiems, teisingai įvertintiems už tinkamai atliktą darbą.
Pastarasis uždavinys yra mūsų variklis, todėl kasdien stengiamės dėl kiekvieno iš Jūsų. Tačiau tuo pat metu suvokiame, kad dar turime erdvės tobulėjimui ir mokymuisi.
Kaip profesinės sąjungos pirmininkė, kone kasdien sulaukiu įvairių skambučių, kai norima padėkoti, paklausti, išsiaiškinti kokią nors opią problemą ar net išreikšti kritiką profesinės sąjungos atžvilgiu, kurią stengiuosi išklausyti. Kartais žodžiuose slypi ne tik džiaugsmas, bet ir pyktis, skausmas ar nusivylimas. Būna ir taip, kad narys praneša apie savo išstojimą iš profesinės sąjungos. Tai gali nutikti dėl savaime suprantamų motyvų, pavyzdžiui, darbuotojui sulaukus pensinio amžiaus ar nutraukus darbo sutartį.
Visgi prisipažinsiu, jog labiausiai išmuša iš vėžių tokie atvejai, kai išstojama be aiškiai įvardinamos priežasties net ir suprantant, kad kiekvienas narys turi pasirinkimą likti ar išeiti.
Tai ypač skaudu išgirsti po sunkių kolektyvinių derybų, kai matai akivaizdų rezultatą, kad visos derybinės komandos sunkaus ir nuoširdaus darbo dėka pavyko pagerinti ne vieną kolektyvinės sutarties punktą ar susiderėti dėl naujos papildomos garantijos. Tačiau net ir šiuo atveju labai vertinu narių atvirumą bei nuoširdumą.
Sunkiomis akimirkomis motyvaciją sugrąžina palaikymo, solidarumo bei sustiprinimo žodžiai iš NPS narių, tarybos narių, derybinės grupės atstovų, kitų kolegų ir bendražygių. Pastebiu dėsningumą – kuo sunkiau, tuo daugiau palaikymo susilaukiu. Tokiomis akimirkomis vėl iš naujo patikiu, kad mūsų veikla prasminga, nors šiame kelyje sunkumai ir išbandymai neišvengiami. O kiekviena žinia apie naujai įstojusį narį tampa patvirtinimu, kad einame tinkama linkme.
Todėl didžiausiu laimėjimu šiais metais galėčiau įvardinti stipresnio ryšio su nariais užmezgimą net ir nesant galimybės susitikti gyvai – telefonu, laiškais, komentaruose mūsų uždaroje Facebook grupėje, ar kitais būdais. Tai neįkainojama patirtis, iš kurios mokausi ir kaip asmenybė, ir kaip profesinės sąjungos pirmininkė.
Taip pat atradau svarbų dalyką – kad šiandieninių išbandymų akivaizdoje profesinė sąjunga įgauna dar platesnę reikšmę, kaip erdvė, kurioje būsi suprastas, išklausytas, nesvarbu, ar ateini su džiaugsmu, ar skausmu ir kritika. Tai tarsi atrama susiduriant su pačiomis įvairiausiomis gyvenimo problemomis.
Ne kartą kalbantis su nariais išaiškėja, kad dėl jų pykčio ar nepasitenkinimo kaltos ne tiek problemos darbe, kiek susikaupusi įtampa dėl sunkumų kitose gyvenimo srityje. Būna ir tokių atvejų, kai suprantu, kad darbuotojas tiesiog jaučiasi nepriimtas ir neišklausytas. O juk jaustis saugiam savo aplinkoje yra pats svarbiausias žmogaus poreikis.
Taigi, baigiantis metams labiausiai norisi ne kiek kalbėti apie nuveiktus darbus, kurių tikrai buvo ir apie kuriuos nuolat Jus informuodavome, tačiau pasidžiaugti išmoktomis pamokomis, o labiausiai tuo, kad padėjote mums augti, stiprėti, tobulėti. Kad išmokėte išgirsti, išklausyti, suprasti, tapti atviresniems, jautresniems ir tolerantiškesniems, priimant tiek savo, tiek kitų netobulumus bei pažeidžiamumą.
Tariu nuoširdų ir siunčiu visiems ir kiekvienam Jūsų atskirai didžiulį AČIŪ už tai, kad buvote, esate ir būsite, už tai, kad tikite mumis!
Linkiu sėkmės Jūsų siekiuose, darbuose, sumanymuose. Linkiu, kad didelės ir mažos svajonės ateinančiais metais virstų realybe, o iššūkiai – pergalėmis!
Nuoširdžiai,
NPS pirmininkė Sonata Samoškienė
NPS pirmininkės Sonatos Samoškienės kreipimasis į NPS bendruomenę iš 2021 m. gruodžio mėn. naujienlaiškio „NPS aktualijos”.
Leidinį galite parsisųsti čia: https://bit.ly/3JrtgdV