II pakopos pensijų fondai: ką daryti?

Iliustracija: maistininkai.lt

Pastaruoju metu viešoje erdvėje girdisi daug diskusijų apie II pakopos pensijų fondus ir galimus gyventojų pasirinkimus dėl privalomo įtraukimo į juos. Kaip vienoje TV3 diskusijoje sakė parlamentaras Mindaugas Lingė, ekonomika svyruoja, tarsi jūros bangos, tačiau per ilgą laikotarpį susibalansuoja, ir esą visuomenei nereikia pasiduoti emocijoms, bet ramiai išlaukti, kada gi fondų investicijos atneš lauktą rezultatą. 

Tačiau tada kyla natūralus klausimas: jeigu ekonomikos kreivė svyruoja – tai krenta, tai kyla, ekonominės krizės vis dažnėja, o fondų pelnas per sunkmečius stipriai sumažėja, ar tokiu atveju eiliniai piliečiai sulauks to šviesaus rytojaus, kai bus ramūs dėl savo senatvės? Ar šis pensijų fondų verslas nėra šimtmečio afera, kaip skambiai pavadino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė?

Turbūt kitaip ir nepavadinsi, kaip verslu, nes nepanašu, kad fondai neša gėrį piliečiams – dauguma jų yra dukterinės bankų įmonės, o šių fondų darbuotojai gauna puikius atlyginimus, keleriopai didesnius nei gyventojai, kurie jiems tuos pinigus, uždirbtus sunkiu darbu, ir atneša…

Negana to, kaip toje pačioje TV3 laidoje pažymėjo profesorius Romas Lazutka, socialiai neteisinga yra tai, kad savo lėšomis fondus remia ir pati valstybė – ji už kiekvieną kaupiantįjį sumoka 1,5 proc. nuo darbo pajamų, iš bendro „Sodros” katilo, į kurį lėšas suneša VISI mokesčių mokėtojai (pensininkai taip pat). Juk tokiu būdu yra skurdinama pati Sodra.

Tad ką reikėtų daryti?

• Senosiose Europos valstybėse tokio dalyko, kaip pensijų fondų pakopos, nėra (tokia sistema sunkiai suvokiama net Europos institucijoms). Todėl būtų teisinga II pakopos fondų funkciją perduoti profesiniams fondams, juolab kad ir šių profesinių fondų teisinė bazė Lietuvoje yra sukurta, belieka tik yventinti praktikoje. Šiuos fondus turėtų valdyti patys gyventojai, per patikėtinius ir profesionalus (tokių pavyzdžių galima pasisemti iš kitų Europos valstybių).
• Kaupimas privačiuose pensijų fonduose turėtų būti visiškai savanoriškas, laisvu pasirinkimu. Turėtų būti reali galimybė savo noru įsitraukti į tokį kaupimą bei sudaryta galimybė bet kada iš jo pasitraukti, leidžiant susigrąžinti įneštus pinigus. Valstybė privačių fondų veiklos neturėtų remti (priešingai nei yra dabar).
• Pensijų fondų prieaugį reikia matuoti ne remiantis infliacija, bet rišti prie atlyginimų augimo (šiuo atveju matome, jog realiai fondų veikla yra skausmingai nuostolinga).
• Teisingiausia yra, kai kaupimas pensijoms (kokia sistema bebūtų) matuojamas gyventojo darbo užmokesčio pakeitimo senatvėje matu (t.y., pensijos dydis sukaupus turėtų būti ne mažesnis nei 40-50 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio).

Diskusiją apie pensijų fondų situaciją galima paklausyti pasekus šią nuorodą:

http://bit.ly/3ZNMfHV

Trumpa atmintinė apie tai, ką reikėtų atminti darbuotojams, kurie dar nepradėjo kaupti II pakopos pensijų fonduose

1. Jei esi jaunesnis nei 40 metų, gali būti vienas iš gyventojų, kuriems „Sodra“ išsiuntė pranešimus dėl įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimą. Pranešime pateikta informacija, kokia kaupimo bendrovė Tau buvo parinkta ir ką daryti toliau.

2. Pranešimai išsiųsti į asmenines „Sodros“ paskyras. Todėl rekomenduojame pasitikrinti paskyroje gautus pranešimus. Prie asmeninės „Sodros“ paskyros galima prisijungti per elektroninę bankininkystę.

3. Naujai į pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams „Sodra“ iki pat birželio pabaigos primena apie galimybę apsispręsti.

4. Jei žmogus neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

5. Gavusieji tokį pranešimą gali apsispręsti nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas, sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove, arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

6. Svarbu atminti, jog kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo.

7. Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

8. Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.

9. Jei žmogus nenori dalyvauti kaupime, naujai įtrauktiesiems dalyviams prisijungus prie asmeninės paskyros, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

10. SVARBU: Pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad pasirinktumei sau tinkamiausią variantą – dalyvauti kaupime ar ne – iki birželio 30 d.

Parengta pagal TV3, Sodros ir maistininkai.lt informaciją