Darbo kodekso pataisų neapibrėžtumai skatina darbo ginčus

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo LR Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pataisa, kurioje numatyta, kad už faktiškai dirbtą laike lauke darbuotojas turi gauti piniginę kompensaciją, kuri negali viršyti 50 procentų darbuotojo  bazinio atlyginimo.

Apie DK normos pakeitimą darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, tapo žinoma dar iki jos įsigaliojimo. Todėl natūralu, kad atsirado ir pagrįstas šių darbuotojų lūkestis – gauti įstatyme numatytą kompensaciją.

Naftininkų profesinė sąjunga (NPS), siekdama operatyviai išspręsti šį darbuotojams rūpimą klausimą, kreipėsi į AB „ORLEN Lietuva“ su prašymu pateikti informaciją, kaip darbdavys numato įgyvendinti minėtą Darbo kodekso pataisą dėl kompensacijos už darbą lauke.

Darbdavys pažymėjo, jog nustatyti kompensaciją yra sudėtinga dėl įstatymo neapibrėžtumo ir konkretumo trūkumo sugretinus darbą lauke su kilnojamuoju darbu ir komandiruotėmis bei jų metu patirtų išlaidų kompensavimu.

Taip pat darbuotojams, kurie kreipėsi į darbdavį dėl darbo užmokesčio dalies priskaičiavimo už darbą lauko sąlygomis, darbdavys nurodė, kad kompensacijai išmokėti nėra nei pagrindo, nei sąlygų, o apie jų patirtas papildomas išlaidas darbdavys neturi.

Tuo metu Naftininkų profesinės sąjungos nuomone, darbuotojai, atlikdami darbą lauko sąlygomis, patiria padidėjusias išlaidas vien dėl paties darbo pobūdžio ir jo poveikio sveikatai, todėl darbdavys šias išlaidas turėtų kompensuoti.

Tai patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teisės specialistai, kurie atsakyme į NPS prašymą išaiškinti DK 144 str. 8 d. taikymą teigia, kad darbuotojui, kuris faktiškai dirba darbą lauko sąlygomis, turėtų būti mokama kompensacija. Pasak VDI teisininkų, darbo sąlygos, atliekant darbo funkcijas lauko sąlygomis (lauke), nukrypsta nuo normalių darbo sąlygų, o tai lemia padidėjusias darbuotojo išlaidas.

Taigi, esant tokiai skirtingai DK nuostatos traktuotei, tačiau siekiant, kad darbuotojai neprarastų įstatyme numatytų garantijų, neliko kito kelio, kaip patiems darbuotojams kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK) dėl individualaus ginčo inicijavimo. Profesinės sąjungos žiniomis, prašymus DGK jau yra pateikę apie 18 ORLEN įmonių darbuotojų.

„Neaiškumai dėl apmokėjimo už darbą lauke tvarkos prasidėjo  dar 2017 metais, kai iš DK 144 str 8 d. buvo pašalinta, iki tol galiojusi nuostata, reglamentavusi  apmokėjimą už darbą lauke. Deja, nedaug aiškumo atsirado ir pasikeitus šiai nuostatai nuo rugpjūčio 1 d.“, – komentuoja NPS teisininkas Kazys Vainoras.  

Pasak K. Vainoro, šiuo atveju nelieka kito kelio, kaip spręsti klausimą ginčo būdu. Tikimasi, kad tai padės suformuoti teisinę praktiką ir tinkamai išaiškinti DK nuostatą.

„Visgi, panašios situacijos parodo Darbo kodekso spragas, kurios vietoje to, kad padėtų užtikrinti darbuotojų garantijas, įneša daugiau įtampos ir nesaugumo“, – apibendrina teisininkas.  

Naftininkų profesinės sąjungos informacija