Ar reikalinga kolektyvinė sutartis, kai turime Darbo kodeksą: NPS teisininko komentaras

Nors LR Darbo kodekse (DK) yra įtvirtinti suminės darbo laiko apskaitos principai bei numatyta teisingo apmokėjimo už tokį darbą  tvarka (DK 115 str.), visgi įmonės kolektyvinėje sutartyje galima susitarti ir dėl geresnių sąlygų darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Darbo kodekse darbdavio atsakomybė už įstatyminės nuostatos nesilaikymą nenumatyta

DK 115 str. nustatyta, jog suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. 2 šio straipsnio dalyje pažymima, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Taigi, DK 115 str. 2d nuostata numato, kad grafikai gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas, tačiau nėra įvardinta, kokią atsakomybę tai užtraukia darbdaviui ir kokią teisę įgyja darbuotojas, kai darbdavys nesilaiko šios įstatyminės nuostatos.

Kolektyvine sutartimi įtvirtintas dvigubas apmokėjimas keičiant grafikus

Tuo metu dabartine galiojančia AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvine sutartimi (KS) yra nustatyta ir įtvirtinta apmokėjimo tvarka keičiant darbo grafikus.

KS konkrečiai nustatė darbdavio pareigą dėl apmokėjimo pakeitus darbo grafiką, o darbuotojui teisę gauti KS sutartą darbo užmokestį darbo grafiko pakeitimo atveju (KS 8.13 punktas). Numatyta, kad, esant darbo grafiko pakeitimui, kai apie pakeitimą pranešama likus mažiau nei 48 val. už pirmą pamainą, dirbtą pagal pakeistą darbo grafiką, mokama kaip už darbą poilsio dieną (dvigubai).

Vertėtų priminti, kad tokia nuostata atsirado po ilgų diskusijų, išaugusių į įtemptą ginčą su darbdaviu dėl ankstesnės 8.13 punkto nuostatos, kuri tuo metu numatė darbuotojų informavimą apie darbo grafikų keitimą ne vėliau kaip prieš 24 vai. iki pamainos pradžios.

Visgi Naftininkų profesinei sąjungai pavyko ne tik išsireikalauti teisingo apmokėjimo pagal ankstesnį KS 8.13 punktą, bet ir pasiekti, kad ši nuostata būtų modifikuota ir išdėstyta dabar galiojančia, aukščiau minėta punkto formuluote. Taigi, buvo rastas kompromisas, suteikiantis geresnes sąlygas, nei turėjome iki 2019 m.

Įvertino ekspertai

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (jos nare yra ir Naftininkų profesinė sąjunga) iniciatyva  buvo organizuota šio šakos kolektyvinių sutarčių analizė ir vertinimas, kurį atliko teisės bei ekonomikos ekspertai.

Pagal ekspertų pasirinktus vertinimo kriterijus, AB “ORLEN Lietuva“ kolektyvinė sutartis pramonės sektoriuje patenka į geriausių dešimtuką ir yra traktuojama, kaip galinti būti pavyzdžiu kitoms įmonėms.

Tad AB “ORLEN Lietuva“ kolektyvinė sutartis yra vertinga ne tik savo praktinio taikymo požiūriu, bet ir teorine prasme, patvirtinta ekspertų išvadomis.

Tačiau neabejotina, kad naujoji kolektyvinė sutartis, kurios projektą pradėsime rengti jau netrukus, gali numatyti dar daugiau papildomų garantijų bendrovės darbuotojams artimiausiems 4 metams.

Pažymėtina, kad nors derėtis dėl kolektyvinės sutarties gali tik profesinė sąjunga, visgi jos turinys priklausys nuo visų darbuotojų indėlio, nes pasiūlymai darbdaviui bus suformuluoti atsižvelgus į darbuotojų nuomonę ir lūkesčius.

Tad tikimės tiek NPS narių, tiek visų darbuotojų aktyvaus įsitraukimo.

Parengė NPS teisininkas Kazys Vainoras