Aktualu: kai darbuotojas bendrovėje atlieka papildomą darbą

Šiuo metu darbovietėse tiek dėl kitų priežasčių, tiek dėl COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių dalis darbuotojų laikinai negali vykdyti savo pareigų, tad likusiems darbuotojams gali padidėti jau esamas darbo krūvis, arba yra galimybė susitarti dėl papildomo darbo, jeigu jis nėra numatytas darbo sutartyje (Darbo kodekso 35 str.).

Taigi, tuo atveju, kai padidėja darbuotojo darbo krūvis, tuomet turėtų būti sudaromas ne susitarimas dėl papildomo darbo, o susitarimas dėl darbų masto padidėjimo, arba toks padidėjęs darbo krūvis bus laikomas viršvalandiniu darbu.

Tačiau jeigu ketinama tartis dėl papildomo darbo, būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus: 

• susitarimas dėl papildomo darbo gali būti terminuotas ir neterminuotas; 
• papildomas darbas atliekamas už susitarime dėl papildomo darbo šalių suderintą užmokestį; 
• arbuotojas ir darbdavys gali sutarti užmokestį mokėti tiek pareigine alga už tos funkcijos vykdymą, tiek priedu ar priemoka prie darbo užmokesčio už pagrindines pareigas; 

Beje, darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl vieno iš 3 papildomo darbo variantų: 

1.       Darbo funkcijų jungimas – papildoma darbo funkcija atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos laiku arba po pagrindinės darbo funkcijos atlikimo valandų. 

Pavyzdžiui, darbuotojas 8 darbo valandas dirba prekių išvežiotoju, o vėliau – paskirstytoju sandėlyje. 

2.       Darbo funkcijų gretinimas – abi darbo funkcijos atliekamos vienu metu. Tai reiškia, kad pareigos atliekamos neišskiriant darbo laiko atskirai vienai pareigybei ir kitai, bet ne todėl kad jų negalima atskirti. 

Pavyzdžiui, tuo pačiu darbo laiku darbuotojui reikia atlikti ir administratoriaus, ir komunikacijos specialisto funkcijas. 

3.       Papildomas darbas atliekamas, kaip projektinis darbas. 

Pavyzdžiui, darbuotojas įmonėje dirba apskaitininku. Įmonė vykdo projektą, ir darbuotojas papildomai pagal susitarimą dėl projektinio darbo bendrovėje dirba šio projekto projektų koordinatoriumi. 

Pažymėtina, kad susitarimą dėl papildomo darbo darbdaviui nutraukti yra greičiau ir lengviau nei darbo sutartį. Šiuo atveju nėra jokių ilgų darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų – darbuotojas raštu įspėjamas apie susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimą prieš 5 darbo dienas. 

Be to, darbdaviui nereikia nurodyti ir jokios teisėtos priežasties, kodėl jis nutraukia susitarimą dėl papildomo darbo, nes visiškai nesvarbu, kodėl papildomas darbas nebebus atliekamas. 

Atkreiptinas dėmesys, jog, nutraukiant susitarimą dėl papildomo darbo, nereikia mokėti jokių išeitinių išmokų ar kompensacijų net ir tada, kai darbdavys susitarimą nutraukia savo iniciatyva. 

Taip pat svarbu, kad, nutraukus pagrindinę darbo sutartį, visi susitarimai nutrūksta kartu su ja.  

Konsultaciją parengė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė, teisininkė Dalia Jakutavičė